Prokurorai tikisi, kad ir be amerikiečių pagalbos pavyks nustatyti tiesą, ar Lietuvoje galėjo veikti slapti kalėjimai įtariamiems teroristams laikyti.

Dirba nuo sausio

Nuo sausio pabaigos Generalinė prokuratūra tiria įtarimus, kad amerikiečių Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) su kai kurių lietuvių pareigūnų žinia prieš kelerius metus galėjo Lietuvoje įsteigti slaptą teroristų sulaikymo centrą.

Tyrimą tuo klausimu praėjusių metų pabaigoje atliko Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Jis nustatė, kad Vilniuje ir šalia jo buvo įrengtos patalpos, kurios galėjo būti tinkamos tokiam sulaikymo centrui įrengti. Tačiau nebuvo nustatyta, ar tose patalpose buvo laikomi kokie nors įtariamieji, nors kai kurie lietuvių saugumo pareigūnai esą buvo sudarę sąlygas netikrinti kelių Vilniaus oro uoste nusileidusių lėktuvų, priklausančių amerikiečiams.

Komiteto išvadas patvirtino Seimas, kuris kreipėsi ir į prokurorus ir siūlė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl NSGK surinktos medžiagos.

Sausio pabaigoje pranešta, kad Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą, o vasario pradžioje jos atstovai susipažino su Seimo komiteto surinkta medžiaga.

Labai slaptas tyrimas

Praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo tyrimo pradžios prokurorai atsitvėrė tylos siena, nebenori komentuoti, kaip jiems sekasi. Neprognozuojama net tai, kada tyrimas galėtų baigtis.

Tyrimą dėl vadinamųjų CŽV slaptų kalėjimų atliekantis prokuroras Mindaugas Dūda tvirtino nieko negalįs komentuoti. "Yra atliekami visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, imamasi visų procedūrų, kurios būtinos atliekant atitinkamą ikiteisminį tyrimą. Kokie veiksmai, kokios procedūros, kokie duomenys yra gauti, aš tikrai nekomentuosiu", – sakė jis.

Prokuroras teigiamai atsakė į klausimą, ar atliekant procedūras gaunama papildomos informacijos, reikalingos ištirti bylai. "Natūralu, kad taip. Juk atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris kupinas įvairių veiksmų ar procedūrų. Yra kaupiama atitinkama medžiaga, reikalinga tam tyrimui atlikti", – kalbėjo M.Dūda.

Apsieis be amerikiečių?

Prokuroras taip pat nepanoro komentuoti, kada tyrimas galėtų būti baigtas – šiemet, kitąmet ar dar vėliau.

M.Dūda, paklaustas, kas tiriama šioje byloje – atitinkamų pareigūnų galbūt neteisėti veiksmai ar įtarimai dėl Lietuvoje neva egzistavusio slapto kalėjimo, – atsakė: "Matot, šie dalykai yra susiję tarpusavyje – tyrimas dėl pareigūnų galimų neteisėtų ar nusikalstamų veikų ir faktų dėl to, ar kas nors buvo ar nebuvo. Vieno be kito, ko gera, neįmanoma ištirti."

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad papildomos informacijos dėl Lietuvoje galėjusio veikti slapto CŽV kalėjimo įmanoma gauti tik iš JAV.

Atsakydamas į tokią mintį M.Dūda tvirtino, kad ir be geranoriško amerikiečių požiūrio į papildomos informacijos pateikimą galima tikėtis ištirti šią bylą. "Idealiu atveju bet kurią nusikalstamą veiką galima ištirti. Kiek tai pavyks, kiek bus surinkta faktinių duomenų, reikalingų, pakankamų priimti vienokį ar kitokį procesinį sprendimą, parodys atliekant ikiteisminį tyrimą surinkta medžiaga. Priklauso nuo to, kokie duomenys bus surinkti, kiek jie bus patikimi ir kaip jie bus vertinami", – sakė prokuroras.

Jis nepatvirtino, kad tiriant vadinamųjų CŽV kalėjimų bylą kuriam nors buvusiam ar esamam pareigūnui pareikšti įtarimai galbūt neteisėta veika 2002–2006 m., kai tokie kalėjimai esą galėjo būti įrengiami ir veikė Lietuvoje. "Ikiteisminio tyrimo duomenų aš nekomentuosiu. Konkrečių atsakymų apie tai, kokie veiksmai atlikti ar kam nors pareikšti įtarimai ar ne, tikrai šių dalykų neketinu aptarinėti", – sakė prokuroras.

Tarp Seimo NSGK tyrime įvardytų pareigūnų, kurie galėtų būti atsakingi už galbūt neteisėtus veiksmus steigiant slaptą kalėjimą, yra buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus ir jo pavaduotojas Dainius Dabašinskas.