„Tai buvo ryšio įranga, skirta Valstybės saugumo departamento (VSD) vykdyto bendrojo projekto su partneriais techniniam aptarnavimui“, – sakė teisingumo viceministras Paulius Griciūnas, komentuodamas 2005 ir 2006 metų skrydžius, siejamus su Centrinės žvalgybos valdyba.

Viceministras, kreipdamasis į Strasbūro teismo devynių teisėjų kolegiją, pareiškė, kad „Lietuvoje joks slaptas CŽV sulaikymo centras neveikė“.

Pasak jo, pastatas Antaviliuose 15 kilometrų nuo Vilniaus „buvo žvalgybos paramos centras“, bet šios patalpos „niekada taip ir nebuvo panaudotos pagal pirminę projekto paskirtį“ ir buvo pertvarkytos į VSD mokymo centrą.

Viceministro teigimu, kitas tyrimuose minimas objektas – pastatas Vilniaus mieste Sierakausko gatvėje – „buvo skirtas slaptųjų bendradarbių eksfiltravimui“ – perkėlimui į saugią aplinką.

Strasbūre įsikūręs teismas viešą posėdį surengė trečiadienį, pagal šiuo metu Gvantanamo bazėje kalinamo Saudo Arabijoje gimusio palestiniečio Abu Zubaydah (Abu Zubaida) skundą.

Rugsėjo 11-osios išpuolių organizavimu įtariamo 45 metų vyro advokatai teigia, kad jis 2005-2006 metais kalintas CŽV įrengtame kalėjime Lietuvoje, o laikymo sąlygos prilygo kankinimui.

P.Griciūnas, kreipdamasis į teisėjų kolegiją, sakė, kad „pareiškėjas Lietuvos teritorijoje (...) kalinamas nebuvo“.

A.Anušauskas: tokia informacija nedisponavome

Prieš septynerius metus Seimo atliktam parlamentiniam tyrimui dėl galimų slaptų CŽV kalėjimų Lietuvoje vadovavęs konservatorius Arvydas Anušauskas teigia, jog tuo metu Seimo nariai nedisponavo informacija, kas buvo gabenama amerikiečių lėktuvais, o apie pastatą Antaviliuose sako, kad „ten galėjo būti taip pat ir tokios paskirties įstaiga“, kaip Strasbūro teisme nurodė Vyriausybės atstovas.

„Aš iš principo netvirtinu, kokia informacija buvo žinoma ar nežinoma, mes atlikome savo tyrimą ir nurodėme, kokia informacija mums buvo pateikta, kokia disponavome. Šiuo atveju aš galėčiau tik tiek pasakyti, jei jis (viceministras) taip sako, aš irgi negaliu atmesti tikimybės, kad ten galėjo būti taip pat ir tokios paskirties įstaiga“, – BNS sakė A.Anušauskas.

Pasak tuometinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo, atlikdamas tyrimą dėl galimų slaptų kalėjimų komitetas neturėjo atsakymų, kas gabenta su CŽV siejamais skrydžiais.

„Tokių atsakymų, sakysim, jei nusileisdavo lėktuvas, kas įvežama, kas išvežama, mes tokia informacija nedisponavome, tik pačiu faktu. Nespėliosiu (kodėl neturėjome tokios informacijos), jei Vyriausybės atstovas sako, gal jis disponuoja kokia nors papildoma informacija. Mes disponavome informacija prieš septynerius metus, laiko tarpas tikrai nemenkas praėjo“, – sakė A.Anušauskas.

„Bet atkreipiu dėmesį, kad JAV Senato Žvalgybos komiteto dalis išslaptintos ataskaitos rodo, kad Lietuvoje buvo vadinamasis violetinis centras, o ar ir jis buvo naudojamas pagal tą paskirtį, ar pagal kitą paskirtį, šiuo atveju atsakymų kol kas nėra“, – pabrėžė parlamentaras.

Iš JAV – tyla

2014 metų pabaigoje JAV Senatas paviešino ataskaitą apie CŽV vykdytus įtariamųjų terorizmu kankinimus slaptuose įkalinimo centruose po Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių. Išslaptintoje versijoje konkrečios šalys neįvardijamos, bet Abu Zubaydah advokatė teigia, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras.

Strasbūro teismo posėdyje dalyvavęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis informavo, kad po cenzūruotos Senato versijos paskelbimo prokuratūra paprašė JAV pateikti papildomos informacijos dėl galimo asmenų kalinimo Lietuvoje ar gabenimo per šalį, bet Teisingumo departamentas atsakė, kad „JAV neturi galimybių gauti prašomos informacijos ir įvykdyti teisinės informacijos prašymus“.

Generalinis prokuroras taip pat pranešė, kad Lietuva tirdama šią bylą gavo atsakymus iš Lenkijos. Marokas atsisakė suteikti prašomą informaciją, o atsakymų iš Afganistano ir Rumunijos dar laukiama. Visos šios šalys minimos kaip CŽV kalėjimų programos dalyvės.

Abu Zubaydah yra antrasis asmuo, kurio advokatai skelbia surinkę duomenų apie kalinimą Lietuvoje. Prokurorai šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame vertinamos prielaidos, jog Lietuvoje slapta galėjo būti kalinamas Saudo Arabijos pilietis Mustafa al- Hawsawis (Mustafa al Hausavis).

Šie du asmenys kaltinami prisidėję prie 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių JAV, per kuriuos žuvo beveik 3 tūkst. žmonių. Lietuvos teisėsauga atsisako jiems suteikti nukentėjusiojo statusą, kurį gynyba gali naudoti kaip argumentą, siekiant išvengti mirties bausmės JAV.

Advokatė: kažkas žinojo

Abu Zybaydah atstovaujanti advokatė Helen Duffy (Helen Dafi) Strasbūro teisme sakė, kad „neginčijami faktai“ įrodo, jog Abu Zubaydah buvo kalinamas CŽV kalėjime, kuris Lietuvoje veikė 2005-2006 metais.

„Senato ataskaitos kategoriškos išvados atitinka ir patvirtina daugybę kitų įrodymų, įskaitant skrydžių duomenis ir sutartis, Lietuvos parlamentinio komiteto surinktą informaciją, prokuratūros bylą, papildomus tyrimus regioninu ir tarptautiniu lygiu, taip pat nevyriausybinių organizacijų, tyrėjų ir žurnalistų darbus“, – kalbėjo H.Duffy.

Ji priminė tuometinio prezidento Rolando Pakso pripažinimą, kad 2003 metais VSD vadovas Mečys Laurinkus teiravosi, ar Lietuva sutiktų ateityje priimti terorizmu įtariamus asmenis.

JAV Senato ataskaitoje apie „violetinį“ centrą teigiama, kad CŽV užsitikrino politinės vadovybės palaikymą įkurti sulaikymo įstaigą. Dokumente nurodoma, kad CŽV siūlė pinigų, kad „parodytų dėkingumą“ už palaikymą šiai programai. Konkrečių Lietuvos pareigūnų pavardės cenzūruotoje versijoje neminimos.

„Nors visi negalėjo žinoti, kažkas tikrai žinojo ir pritarė. Neabejotina, kad iki 2005 metų Lietuva žinojo apie pažeidimų riziką savo teritorijoje, bet nesiėmė priemonių užkirsti jiems kelio“, – sakė advokatė.

Dvi kadencijas – 1998-2003 ir 2004-2009 metais – Lietuvos prezidento pareigas ėjęs Valdas Adamkus ne kartą sakė esąs įsitikinęs, kad CŽV slapta netardė kalinių Lietuvoje.

Strasbūro teismas trečiadienį taip pat išnagrinėjo kito Saudo Arabijos piliečio skundą prieš Rumuniją, kuri taip pat kaltinama leidusi įrengti slaptą kalėjimą.

Sprendimai šiose bylose bus skelbiami vėliau, tai gali užtrukti bent keletą mėnesių.

Abu Zubaydah prieš dvejus metus laimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme prieš kaimyninę Lenkiją. Strasbūro teismas pripažino, kad Varšuva buvo davusi leidimą CŽV įsteigti šalies teritorijoje slaptą kalėjimą ir neužkirto kelio dviejų įtariamųjų įkalinimui bei kankinimui 2002-2003 metais.

EŽTT įpareigojo Lenkiją Abu Zubaydah sumokėti 130 tūkst. eurų.