Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Latvijos ir Estijos vadovais mėnesio pabaigoje įžengs į JAV Baltuosius rūmus. Politologai prognozuoja: vizitui pernelyg daug reikšmės teikti nereikėtų, nes jis labiau simbolinis. O ir pats Barackas Obama, būtent šiuo metu pasikvietęs Baltijos šalių vadovus, esą turi savų užmačių.

Kvietimo tikslai – migloti

JAV prezidento B.Obamos kvietimu rugpjūčio 30 d. Vašingtone D.Grybauskaitė lankysis su Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu ir Estijos vadovu Toomu Hendriku Ilvesu. Kodėl pasirinktos būtent šios valstybės ir kodėl būtent dabar, geriausiai žino tik pats Vašingtonas. Vienas galimų pretekstų – Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai. Lietuvos prezidentūros išplatintame pranešime užsimenama ir apie šiemet minimą 15 metų sukaktį, kai Baltijos šalys ir JAV pasirašė partnerystės bei bendradarbiavimo chartiją.

Tačiau dienraščio kalbinti politikos apžvalgininkai Kęstutis Girnius ir Česlovas Iškauskas sako, kad JAV prezidentas turi ir kitų susitikimo motyvų, ne vien paminėti sukaktis. Pasak jų, B.Obama pirmiausia siekia apraminti aistras, kilusias po to, kai buvęs CŽV darbuotojas Edwardas Snowdenas paviešino JAV žvalgybos paslaptis. Kai daugelis Europos valstybių pyko ant JAV dėl įdiegtų interneto vartotojų sekimo programų, Baltijos šalys laikėsi gan santūriai. Pasak K.Girniaus, parodydama šioms šalims dėmesį JAV kelia savo prestižą.

Bandys gerinti įvaizdį ES

"Amerikos įvaizdis blogėja. Dabar toks laikotarpis, kai B.Obamos ir Amerikos populiarumas smukęs, buvo labai didelis Europos valstybių pasipiktinimas, kai sužinota, kaip plačiai buvo šnipinėjama. B.Obamai ir Amerikai naudinga pradėti šnekėtis su tomis šalimis, kurios labiau linkusios juos palaikyti. Baltijos šalys yra kaip tik tos, kurios nuolaidžiau žiūri į Amerikos šnipinėjimą, jausdamos, kad Rusija tikrai ne mažiau tai daro, kad tai būtinas dalykas", – teigė K.Girnius.

Dar vienas motyvas susitikti su Baltijos šalių vadovais, pasak politologo, – oponentų respublikonų demokratams žeriama kritika dėl per didelės šių draugystės su Rusija, kur šiuo metu apsistojęs E.Snowdenas, ir esą per menko dialogo su Europos valstybėmis.

"Dėmesio kreipimas į Baltijos šalis ir į Europą – kaip paskutinė galimybė pasakyti Rusijai: žiūrėkite, jūs su E.Snowdenu tai ir tai darote, bet prisiminkite, kad mes irgi galime ką nors padaryti. Tai yra ir kaip simbolinis kreipimasis, bet šį tą jis reiškia", – įžvelgė K.Girnius.

Panašiai dienraščiui kalbėjo ir politologas Č.Iškauskas. Jis siūlė susitikimui neteikti didelės reikšmės, o jo organizavimo pretekstu taip pat įvardijo Lietuvos pirmininkavimą ES, Lietuvos pasiūlytą Rytų partnerystės programą.

Akibrokštas pamirštas, bet nepateisinamas

Paklausti, ar dvišaliams Lietuvos ir JAV santykiams turėjo įtakos D.Grybauskaitės sprendimas 2010 m. nevykti į susitikimą su B.Obama Prahoje, politologai sakė, kad tai – jau praeitis, o ir pačios Prezidentės retorika JAV atžvilgiu esą sušvelnėjo. Tačiau diplomatiniu požiūriu šis poelgis esą nepateisinamas.

"Praėjo treji metai, ir apskritai D.Grybauskaitės kalbėjimas apie Ameriką yra sušvelnėjęs, pasidaręs draugiškesnis. Prezidentė buvo kritiška dėl Amerikos, NATO ir kt. dalykų, tačiau Andriaus Kubiliaus Vyriausybė tuomet 100 proc. rėmė Ameriką. Ir Amerika galėjo į Prezidentės kalbas žiūrėti kaip į asmenišką jos, o ne valstybės nuomonę. Aišku, kur nors Valstybės departamente šis atvejis yra pažymėtas", – sakė K.Girnius.

"Prahoje buvo surengtas simbolinis susitikimas, tačiau tai, kad D.Grybauskaitė į jį nevyko, žinoma, nėra diplomatiniu požiūriu pateisinama. Reikia suspėti susitikti visur ir su visais. Mūsų Prezidentės nenuvykimas į Prahą tarsi parodė Vašingtonui, kad mes maži, bet turim savo nuomonę. Tačiau kokia ta nuomonė, niekas nekonkretizavo, jokių paaiškinimų nebuvo. D.Grybauskaitė sakė, kad įtempta darbotvarkė, ir nerado reikalo susitikti su B.Obama. Tai buvo nepateisinama", – tvirtino Č.Iškauskas.

Susitikimai sklandumu nepasižymi

Prezidentė D.Grybauskaitė asmeninį B.Obamos kvietimą susitikti atmetė 2010 m. balandį. Tąkart Čekijos sostinėje vyko Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovų susitikimas, kuriame dalyvavo ir B.Obama. Į susitikimą vietoj D.Grybauskaitės buvo deleguotas tuometis premjeras A.Kubilius. Prezidentūra tokį sprendimą tuomet argumentavo tuo, kad dauguma susitikime dalyvavusių regiono lyderių buvo premjerai, tad Vyriausybės vadovą į Prahą siuntė ir Lietuva.

Dar vienas replikų sulaukęs tariamas trijų Baltijos šalių vadovų ir JAV prezidento pokalbis įvyko pernai gegužę per NATO vadovų susitikimą Čikagoje. Lietuvos prezidentūra šį įvykį pateikė kaip keturių prezidentų "susitikimą", kuriame aptarti Baltijos regiono saugumo klausimai. Tačiau iš tikrųjų B.Obama prie Baltijos šalių vadovų tik kelioms minutėms stabtelėjo nusifotografuoti, o tai susitikimu nevadinama. Vėliau šią žinią apie tariamą susitikimą paneigė ir Latvijos bei Estijos atstovai.