Ankstesnės Vyriausybės pradėtą naujos branduolinės jėgainės projektą iš esmės galima pagerinti. Anot energetikos įmonių grupės "Lietuvos energija" vadovo, pagerinus projekto finansavimo sąlygas, Lietuvos nuosavo kapitalo dalis, palyginti su ankstesniu variantu, galėtų sumažėti perpus ar net daugiau.
Kartu Dalius Misiūnas pabrėžia, jog dėl neapibrėžtumo rinkoje kol kas neaišku, ar Visagino atominės elektrinės (VAE) kaina būtų konkurencinga rinkoje.
"Galima būtų sakyti, kad mes pradedame naujai. Dabartinė situacija mus verčia iš naujo įvertinti projektą. Taip pat turime suformuluoti dabartinę poziciją visų investuotojų dėl projekto ekonominio gyvybingumo. (...) Mes išanalizavome finansavimo sąlygas ir radome potencialą pagerinti jas - tai įtakoja ir paties projekto rezultatą. Tam, kad vertintume projektą galutinai, jis turi pasiekti tam tikrą brandą", - trečiadienį žurnalistams sakė D.Misiūnas.
"Dėl didžiausio elektros gamybos bloko ateities - tikrai matome potencialą projektą ženkliai pagerinti. Tai turėtų būti darbas su įmonėmis ir tarpvyriausybiniame lygyje", - kalbėjo energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.
Anot D.Misiūno, šiuo metu dar negalima pasakyti, ar projektas geras, ar blogas: "Mes esame tikslinimo kelyje".
"Yra trys aspektai, kurie leidžia mums daryti prielaidą, jog finansavimas gali pagerėti. Pirmas dalykas - mes matome, kad galėtume padidinti paskola finansuotiną projekto dalį, tai yra procentinę dalį nuo projekto vertės, kurią finansuotume, naudodamiesi Japonijos eksporto agentūros suteikta paskola. Antras aspektas - palūkanų pagerėjimas tai paskolai ir trečias aspektas - "Hitachi" paskolos pasidalijimas", - sakė D.Misiūnas.
Anot jo, 2011 metais buvo vertinta, kad 45 proc. projekto vertės galėtų būti pasiskolinta iš Japonijos eksporto agentūros. Ši dalis geriausiu atveju galėtų padidėti iki 80 procentų.
"Tai reiškia, kad Lietuvos paskolos dalis galėtų didėti nuo 3 mlrd. iki 4,5 mlrd. litų", - sakė "Lietuvos energijos" vadovas. Anot jo, skolintis būtų palankiau, nes skolintas kapitalas yra pigesnis nei nuosavas, kurio poreikis sumažėtų nuo 4 mlrd. iki 1,3 mlrd. litų.
"Mūsų skaičiavimais. Lietuvos nuosavo kapitalo indėlis, lyginant su pradiniais vertinimais, galėtų sumažėti ženkliai - galbūt perpus ar daugiau", - kalbėjo D.Misiūnas.
Anot D.Misiūno, "Hitachi" pradiniame etape ketino naudotis eksporto agentūros suteikta paskola, tačiau dabar japonai sutinka savo dalį atiduoti ir ją proporcingai galėtų pasidalinti regioniniai partneriai. Lietuvai tuomet tektų dar 1,1 mlrd. litų paskolos dalis.
Tokiu būdu, anot D.Misiūno, bendra Lietuvos dalis siektų iki 6,9 mlrd. litų: paskolos - apie 5,6 mlrd. litų, nuosavas kapitalas - dar apie 1,3 mlrd. litų.
"Tačiau visi šie skaičiavimai yra labai preliminarūs" , - pabrėžė D.Misiūnas. Jo teigimu, skaičiavimai atlikti darant prielaidą, kad partnerių pasiskirstymas būsimoje bendroje įmonėje nesikeičia, palyginti su 2012 metų planais.
Anot jo, pagerėjus regiono ekonominei situacijai ir Lietuvos reitingui, paskolos, kuri būtų imama 24 metams, palūkanos galėtų sumažėti nuo 5,6 proc. iki 4,3 procento: "Realios palūkanos paaiškėtų, kai būtų imama paskola".
Jo teigimu, vertinant atnaujintas sąlygas, VAE gamybos kaina galėtų sumažėti 2 centais - nuo 21,5 iki 19,5 cento: "Ta kaina, kad būtų galutinė, dar reikia atsakyti į daug klausimų, pasidalinta rizika. Negalime įrodyti, kad komerciškai būtų konkurencinga".
Kartu jis pabrėžė, jog dėl vyraujančio nežinomumo kol kas neaišku, ar ši kaina būtų mažesnė už rinkos kainą. Anot jo, prognozuojama, jog elektros kaina rinkoje 2022-2025 metais galėtų siekti nuo 15,6 cento iki beveik 30 centų.
"Mes negalime pasakyti, kad tai (VAE elektros kaina - BNS) bus aukščiau ar žemiau už rinkos kainą. Prognozės išsiskiria dėl esamo nežinomumo. Investicijoms signalas yra labai neaiškus. Komerciškai projektas pats savęs pagrįsti šiandien negali", - sakė D.Misiūnas.
Prieš metus skaičiuota, kad VAE projekto vertė tuometinėmis kainomis siektų iki 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų), o įskaitant prognozuojamas palūkanas, infliaciją bei investicijų vertės pokyčius dėl valiutų kursų svyravimo – apie 6,8 mlrd. eurų (23,5 mln. litų).
Planuota, kad Lietuva valdytų 38 proc. būsimos bendros įmonės akcijų, jos indėlis į projektą siektų apie 6-6,8 mlrd. litų, ji galėtų pasiskolinti apie 45-55 proc. visų savo investicijų sumos.
Pagal ankstesnį planą, "Hitachi" valdytų 20 proc., Latvija - 20 proc., o Estijai - 22 proc. būsimos bendros įmonės akcijų.
Ankstesnė konservatorių ir liberalų Vyriausybė pastatyti naują atominę elektrinę Visagine planavo iki 2020-2022 metų.
Naujausi komentarai