Lenkijos ar Lietuvos kunigas?

Iš lietuvių lenkai labiausiai savinasi kunigą Juozą Montvilą. Jis gelbėjimosi valtyje užleido vietą kitiems žmonėms ir žuvo Atlanto vandenyne skęstančiame laive „Titanikas“ 1912 m. balandžio 15 d.

Jis, būdamas 27-erių, vyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur turėjo eiti kunigo pareigas.

Lenkai kunigą Juozą Montvilą vadina Jozefu Montwillu. Laiko jį vienu iš nedaugelio lenkų, kuris plaukė ir žuvo laive „Titanikas“.

Lenkijoje tiksliai nežinoma, kiek jų tautiečių plaukė „Titanike“. Nurodoma, kad tarp žuvusių 3 klasės keleivių buvę lenkiškai skambėjusių žmonių pavardžių, kaip Ostrowska, Kozlowski, Powlowicz.

Lenkijoje tiksliai įvardijami du keleiviai – žydų kilmės lenkas Berekas Trembeckis ir tėvas Jozefas Montwillas iš Suvalkų krašto. Jis Lenkijoje itin gerbiamas, jo atminimui rengiamos parodos. Lenkiškuose šaltiniuose įvardijama ir didžiuojamasi, kad tėvas Jozefas Montwillas su anglikonų kunigu Tomu Byles’u ir vokiečių benediktinu Jozefu Peruschitz’u skęstant „Titanikui“ vykdė laive šventąsias apeigas.

Iš tiesų Juozas Montvilas nebuvo joks lenkas ir lenkiškų šaknų neturėjo. Jis gimė Marijampolės apskrities Nendriniškių kaime Kazio Montvilos ir Magdės Karalevičiūtės-Montvilienės šeimoje.

Su dabartinės Lenkijos teritorija jį sieja tik tai, kad mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. 1908 m. jis buvo pašventintas į kunigus ir paskirtas į Augustavo dekanato Lipsko parapiją. Tuo metu tai buvo carinės Rusijos okupuota dalis. Seinai, Augustavas, Suvalkai, kurie dabar yra Lenkijos teritorijoje, 1920 m. pagal Lietuvos ir lenininės Rusijos taikos sutartį atiteko Lietuvai. Lenkijai ši teritorija paskirta po II pasaulinio karo 1945 m.

Istorija: laivų „Santa Maria“, „Nina“ ir „Pinta“ piešiniai, kuriais plaukdama K. Kolumbo ekspedicija 1452 m. aptiko Ameriką. / „Vle.lt“ nuotr.

Nežinoma Kolumbo istorija

Lenkija savinasi ir kur kas geriau pasaulio istorijoje žinomas asmenybes. Vienas jų – Amerikos atradėjas Kristupas Kolumbas. Iškelta versija, kad „Santa Maria“ laivo kapitonas ir ekspedicijos kartu su kitais laivais „Nina“ ir „Pinta“ vadovas K. Kolumbas buvęs ne kas kitas, kaip lenkų princas, Lenkijos karaliaus Vladislovo III sūnus.

Tokią versiją pateikia Portugalijos istorijos mokslų daktaras Manuelis Rosa, kuris yra knygos „Kolumbas – nežinoma istorija“ ir kitų knygų apie jūreivius autorius.

Manuelis Rosa mokslinį daktaro laipsnį neva ir gavęs dėl to, kad po 30 metų tyrinėjimo apie Kristupą Kolumbą parengė ir apsigynė disertaciją „Cristoforo Colombo versus Cristobal Colon“.

Atlikdamas tyrimą jis Kristupo Kolumbo pėdsakų ieškojęs net 8 Europos šalyse. Pagal Manuelio Roso vertinimą, 1492 m. Amerikos atradėjas Kristupas Kolumbas gimęs Portugalijos Madeiros salos Madalena do Mar mieste. Tuo metu toje saloje Henriko Alemao slapyvardžiu gyvenęs Varnos karalius Vladislovas III. Kristupo Kolumbo motina buvusi Portugalijos bajorė Filipa Moniz de Perestrelo, kuri ištekėjusi už asmeninę tremtį į Madeiros salą atlikusio Lenkijos karaliaus.

Manuelis Rosa teigė, kad Kristupas Kolumbas niekada nebebus žinomas kaip italas, bet kaip Lenkijos princas.

Manuelis Rosa teigė, kad Kristupas Kolumbas niekada nebebus žinomas kaip italas, bet kaip Lenkijos princas.

„Tai atradau tyrinėdamas Kristupo Kolumbo šaknis Portugalijoje. Atradau ir tai, kad Ispanijos dvaras padėjo paslėpti Amerikos atradėjo karališkąją kilmę nuo visuomenės. Visi šie įrodymai yra mano daktaro darbe“, – sakė istorikas Manuelis Rosa.

Šaknys vestų ir į Lietuvą

Šioje gražioje istorijoje yra esminis datų nesutapimas. Oficialiai Vladislovas III Varnietis, kuris nuo 1424 m. valdė Bulgariją iš sostinės Varnoje, nuo 1434 m. Lenkiją, o nuo 1440 m. ir Vengriją, 1444 m. žuvo mūšyje su turkais prie Varnos.

Tuo tarpu Kristupas Kolumbas pagal oficialią versiją gimė 1451 m. Kaip jau prieš 7 metus miręs karalius Vladislovas III galėjo prisidėti prie Kolumbo gimimo?

Manuelis Rosa iškelia versiją, kad Vladislovas III mūšyje prie Varnos 1444 m. lapkričio 10 d. nežuvo. Iš tiesų žuvusio valdovo kūnas tame mūšyje nebuvo rastas. Tai kėlė daug įvairių minčių, netgi ir tokių, kad Vladislovas III išgyveno, bet dėl gėdos, kad apleido mūšį grįžti karaliauti nepanoro.

Todėl jis, neva, savo noru pasirinkęs tremtį į Portugalijos Madeiros salą, kur ir sutikęs bajorę Filipą Moniz de Perestrelo.

„Ieškau leidėjo, kuris turės drąsos paskelbti mano daktaro disertaciją ir panaikins 500 metų senumo istorinį melą“ – sakė istorikas Manuelis Rosa.

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad Kristupas Kolumbas nešiojęs žiedą su ereliu, kuris buvęs tuometinių Lenkijos karalių herbo dalimi.

Istoriko Manuelio Roso tvirtinimai apie lenkišką Kristupo Kolumbo kilmę buvo sutikti pakankamai palankiai. Lenkijos konsulas Niujorke Stanislovas Starnawskis teigė tikintis, kad Lenkijos istorikai susidomės nauja hipoteze apie lenkišką Kristupo Kolumbo kilmę.

Jei Kristupas Kolumbas iš tiesų buvo Lenkijos karaliaus Vladislovo III sūnus, tai jo istorija iš dalies susijusi ir su Lietuva. Išeitų, kad Kristupas Kolumbas buvo ir Lenkijos karaliaus Jogailos arba Vladislovo II anūkas. Jogaila taip pat buvo tituluojamas ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.