„Važiuojant Semeliškių–Vievio kryptimi teko stebėti neįprastą reiškinį – labai žemą vaivorykštę. Virš jos kybojo ir antra, kuri buvo jau beveik įprastame aukštyje. Aplinkui dulksnojo, silpnai švietė saulė, nuo asfaltuoto kelio kilo garas, oro temperatūra buvo 24 laipsniai šilumos... Vaivorykštė nebuvo ryški, tiesiog neįprastai žema...“ – feisbuko grupėje „Orų entuziastai“ rašė moteris ir dalijosi šios vaivorykštės nuotraukomis.

Savo ruožtu meteorologas Gytis Valaika priminė, kad vaivorykštė iš tikrųjų yra apvali. 

„Nuo žemės paviršiaus mes matome tik jos dalį. Kuo Saulė danguje yra aukščiau, tuo mažesnė dalis vaivorykštės mums matosi. Jeigu Saulė pakilusi >42°, tuomet vaivorykštės visai nepamatysime, net jeigu šviečia Saulė ir lyja lietus. Kuo arčiau horizonto Saulė, tuo vaivorykštė būna didesnė, aukštai iškilusi“, – feisbuke aiškino jis.

G. Valaika taip pat paneigė mitą, kad esą vaivorykščių žiemą nebūna. 

„Būna, tereikia to paties: Saulės ir lietaus vienu metu. Šis derinys gana retas, bet žiemos šiltėja ir todėl vis dažniau palyja (o ne tik sninga), todėl ir vaivorykščių dažniau pasitaiko žiemą, negu būdavo praeityje. Taigi vaivorykštė, pasirodžiusi žiemą, yra geras šiltėjančių žiemų ženklas“, – teigė meteorologas.

G. Valaika pažymėjo, kad apatinėje nuotraukoje matyti dviguba vaivorykštė. Specialistas aiškino, kad pagrindinė vos kyšo virš horizonto, nes Saulė tada buvo virš horizonto pakilusi apie 37°, o antrinė – iškilusi gerokai daugiau. Vis dėlto net ir ji nebesimatytų, jei Saulė būtų pakilusi virš horizonto 50–51°.