Ketvirtadienį kelias valandas su Vyriausybės atstovais diskutavusios švietimo srities profesinės sąjungos sausio pabaigoje nebestreikuos.

Dalis jų planus streikuoti sausio 27-29 dienomis atšaukė dar praėjusią savaitę, kitos galutinai apsisprendė ketvirtadienį.

„Nutarėme, kad laukiame kol kas vasario 3 dienos, jeigu netenkins vasario 3-iąją pateikti siūlymai - tiek Vyriausybės, tiek Švietimo ir mokslo ministerijos - vasario 17 dieną numatome pradėti neterminuotą streiką“, - BNS sakė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) pirmininkas Eugenijus Jesinas.

Jo teigimu - tai bendra visų švietimo srities profesinių sąjungų pozicija.

Tokį sprendimą profesinės sąjungos priėmė aptarusios anksčiau ketvirtadienį vykusias derybas su Vyriausybės atstovais. Šiose derybose dalyvavo ir premjeras Algirdas Butkevičius, nors oficialioje jo darbotvarkėje tai nebuvo numatyta.

Kaip po derybų Vyriausybėje žurnalistams sakė E.Jesinas, premjeras, kaip ir profsąjungos, išsakė pastabų dėl Švietimo ir mokslo ministerijos praėjusią savaitę įregistruotų gairių, numatančių, kaip mokytojų atlyginimai galėtų būti didinami iki 2018 metų.

„Premjeras, demonstruodamas matematinius savo gebėjimus, taip pat pastebėjo, kad ministerija kažkaip pateikia skaičius labai šališkai – mažėjant mokinių skaičiui pinigų turėtų likti (...), bet jie kažkur lyg nuplaukia į šoną“, – aiškino LŠĮPS pirmininkas.

Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus savo ruožtu sakė, kad kitas derybų raundas numatytas vasario 3 dieną. Iki to laiko Švietimo ir mokslo ministerijai pavesta paieškoti resursų, iš kurių būtų galima nuo rugsėjo dar šiek tiek padidinti mokytojų algas.

„Šiandien mes sutarėme viena – kad nuo rugsėjo 1 dienos pradėtume mažinti vadinamąsias žirkles, kurios sudaro atlyginimų skirtumą ir tam būtų panaudoti asignavimai, kurie sutaupomi švietimo sistemoje dėl sumažėjusio moksleivių skaičiaus. Žinoma, pedagogų profsąjungų tai netenkina, jų manymu, reikėtų ženkliau kelti atlyginimus“, – aiškino R.Vaitkus ir pabrėžė, kad juntamesnis algų kėlimas galimas labiau reformuojant mokyklų tinklą.

Jis pažymėjo, kad ŠMM pasiūlytos gairės kol kas lieka nesvarstytos, nes ministerija jas teikdama nesivadovavo nustatyta Vyriausybės darbo tvarka.

„Iš tikro kai kurie sprendimai ministerijos ir mane stebina - pavyzdžiui, sakykime, kaip galima atnešti nutarimo projektą, kuris nėra derintas su institucijomis? Mes to dar nebuvome turėję Vyriausybės darbo praktikoje, bet aš manau, kad mes rasime susikalbėjimą“, - teigė R.Vaitkus.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė savo ruožtu žurnalistams ketvirtadienį sakė, kad vienintelis tinkamas kelias yra patvirtinti ilgalaikę mokytojų algų kėlimo programą, nes dalinti pažadus apie pinigų, kurie gali būti sutaupyti mažėjant mokinių skaičiui, dalybas, nėra rimta.

„Pinigai yra kaip žvirblis rankoje - atvertei ranką, delną ištiesei, žvirblis nuskrido. Iš kur mes žinome, kiek mokinių kitą rugsėjį ateis mažiau? Duok dieve, kad jų tik ateitų kuo daugiau, tegu būna tas likutis mažesnis, tikrai surasime galimybių kitų. Aš manau, kad ilgalaikės programos kelias yra vienintelis, jeigu mes kalbame rimtai. Jeigu norime prieš rinkimus daryti kažkokį politinį „pijarą“ kažkam ar politikuoti patys - galbūt kažkas eis iš profsąjungų į rinkimus, aš tiesiog kitaip negaliu suprasti, bet nes realu yra, kai susitarimas yra aiškus, etapiškas, su biudžeto lėšomis“, - sakė ministrė.

Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) bei Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) praėjusią savaitę pranešė atsisakančios planų sausio pabaigoje rengti trijų dienų streiką. LŠĮPS, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga ir Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga iki šiol dėl to abejojo.

Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos praėjusią savaitę gairių projektą, visų pedagogų darbo užmokestis nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos kiltų vidutiniškai 1,5 proc., ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų – 6,5 procento. Nuo 2017 metų sausio visų pedagoginių darbuotojų darbo užmokestį siūloma vidutiniškai didinti 7 proc., darželio auklėtojų – 17 proc., nuo 2018 metų sausio atitinkamai – 5 ir 10 procentų.

Atlyginimų mokytojams didinimas numatytas ir nuo 2016 metų sausio. Anot ministerijos, mažiausiai uždirbantiems – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – darbo užmokestis kyla iki 7 proc., pernai jų algos didėjo 10 procentų. Pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams atlyginimai didėja 5 proc., visiems kitiems – 3 procentais. Nuo sausio 1 dienos 34 eurais didėja mokinio krepšelis – iki 1014 eurų.

Gruodžio 8 ir 10 dienomis Lietuvoje vyko įspėjamieji dviejų valandų streikai.

Šio streiko reikalavimai buvo mokinio krepšelio dydį jau šį sausį pakelti iki 1045 eurų, o nuo rugsėjo – 1093 eurų, taip pat reikalauta, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimai palaipsniui būtų prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, kad palaipsniui būtų padidinti kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimų koeficientai ir kt.