Baigtos studijos šalies aukštosiose mokyklose tūkstančiams absolventų atvėrė ne darbdavių, o darbo biržų duris. Sunkmečiu darbo rinka diplomuotiems jaunuoliams negailestinga: kur kas labiau laukiami darbininkiškų profesijų specialistai nei universitetų bakalaurai ar magistrantai, rašo dienraštis „Sekundė“.

Išlaiko tėvai

„Absolventų nuotaika slogi. Iš gavusiųjų diplomus tik nedidelė dalis įsidarbino, dauguma be darbo sėdi pas tėvus ir gyvena iš jų kišenės“, - teigė Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio instituto Studentų atstovybės pirmininkas Donatas Deksnys.

Vis dėlto, pasak jo, absolventai nesiveržia į užsienį geresnio gyvenimo ieškoti - dar turi vilties papildyti darbo rinką tėvynėje.

„Baigusieji vadybos administravimą gali nors ir pardavėjais dirbti - jiems lengviau. O mechanikos inžinerijos studijas pasirinkusiesiems nėra kur lįsti: Panevėžyje gamyklų nebeliko, pramonės nebėra“, - apibendrino D.Deksnys.

KTU Panevėžio institutas šiemet diplomus įteikė 316 absolventų. Iš jų vadybos Administravimo fakultetą baigė 229 jaunuoliai, Technologijų - 87.

Kova už kiekvieną vietą

Miesto Darbo biržoje šiemet registruota ypač daug absolventų. Iš jų 353 įgiję aukštąjį išsilavinimą, ir perpus mažiau - 182 - baigusieji profesines mokyklas. Per visus praėjusius metus darbo pasiūlymų biržoje laukė 440 absolventų. Šiemet vien per dvi liepos savaites įsiregistravo pusantro šimto ką tik studijas baigusių specialistų.

„Tai - ne pabaiga. Liepa - diplomų teikimo metas, absolventų turėtume sulaukti dar daugiau“, - prognozavo Panevėžio darbo biržos direktorius Juozas Mėlynavičius.

Didžiausias būrys darbo ieškančių absolventų - iš Panevėžio kolegijos. Jų - net 150. Dažniausiai Darbo biržos duris varsto Kolegiją baigę socialiniai pedagogai, aplinkos apsaugos inžinieriai, kineziterapeutai, buhalteriai.

Darbo mieste neranda ir 70 baigusiųjų Kauno technologijos universitetą, 16 - Vilniaus universiteto, 12 - Šiaulių universiteto, po 11 - Vytauto Didžiojo ir Vilniaus pedagoginio universiteto absolventų.

Pasak J.Mėlynavičiaus, įgijusiesiems universitetinį išsilavinimą tikimybė sulaukti darbdavio pasiūlymo gerokai mažesnė nei baigusiesiems profesines mokyklas. Dabar Panevėžio darbo biržoje registruotos tik penkios darbo vietos turintiesiems aukštąjį išsilavinimą. Statistika gąsdinama: į vieną darbo vietą Aukštaitijos sostinėje pretenduoja šiek tiek daugiau nei 70 šiemet diplomus atsiėmusių bakalaurų ir magistrantų.

Galimybė įsidarbinti dar labiau sumažėja perskaičius darbdavių keliamus reikalavimus - į visas siūlomas penkias vietas pageidaujama jau patirties turinčio darbuotojo.

Penkmečiu atgal

Įgijusiesiems darbininkišką profesiją kur kas lengviau - į vieną darbo vietą pretenduoja 21 profesinių mokyklų absolventas.

„Aukštosios mokyklos diplomas nebegarantuoja, kad darbo bus. Darbdaviai daugiausia prašo pardavėjų, barmenų, tarptautinių vežimų vairuotojų, administratorių. Nesuprantu, kodėl Europos Sąjungoje baigusieji aukštąsias darbą greitai suranda, o Lietuvoje tik profesinių absolventai lengvai įsidarbina. Ir visais laikais šitaip“, - pažymėjo J.Mėlynavičius.

Sunkmetis biržos specialistus sugrąžina į 2004-uosius, kai Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos nare. Tuomet per metus būdavo registruojama bent 700-800 pragyvenimo šaltinio ieškančių absolventų.

„Įstojus į Europos Sąjungą jų gerokai sumažėjo - per metus į mus kreipdavosi vos apie 300 studijas baigusių jaunuolių. Didelė dalis neįsidarbinusiųjų Lietuvoje atsivėrus sienoms tiesiog emigruodavo“, - teigė J.Mėlynavičius.

Arčiau žemės

Panevėžio kolegijoje apie 20 studijų programų šiemet baigė per 500 absolventų. Daugiausia įgijo socialinio darbuotojo, socialinio pedagogo, buhalterio, vadybininko specialybes.

Laikinai Kolegijos direktorės pareigas einančios Birutės Dalmantienės teigimu, pernai įsidarbino apie 60 proc. baigusiųjų.

„Žinoma, kad šiemet tokių bus mažiau. Nebent juos į darbo rinką įtrauks tai, kad ką tik atsiėmusieji diplomus darbdaviams kelia mažesnius reikalavimus, jų norai kuklesni. Be to, mūsų studijų programos ne iš dangaus paimtos, bet orientuotos į praktinę veiklą. Mūsų ir profesinių mokyklų absolventai „arčiau žemės“, todėl jie turėtų lengviau įsidarbinti nei kai kurių aukštųjų mokyklų“, - svarstė B.Dalmantienė.

Pasak jos, iki šiol problemų įsidarbinant nekildavo darbui pagrindinėse mokyklose orientuotų anglų, vokiečių, muzikos pedagogikos specialybių studentams.

Sunkmetis skatina siekti žinių

Žilvinas Bazaras
KTU Panevėžio instituto direktorius

Visas pasaulis išgyvena sunkmetį. Bendrovės siaurina veiklos sritis, atleidinėja darbuotojus, ne išimtis ir Panevėžio institutas. Bet nepastebėjau, kad nepasitenkinimą dėl tokios situacijos reikštų studentai - jaunas žmogus vis tiek darbą susiranda, nors, aišku, ne visiems pasiseka įsidarbinti pagal specialybę. Ieškančiųjų darbo šiemet kur kas daugiau, nes Panevėžyje gerokai sumažėjo pasiūla. Žlugus pramonei, užsidarius „Ekranui“ atleistieji užėmė laisvas darbo vietas, į jas galėjo ateiti jaunimas.

Tačiau sunkmetis stimuliuoja siekti žinių. Jaunimas sugrįš prie mokslų: nėra darbo, o gerai besimokantieji dar ir stipendiją gauna, ir už studijas mokėti nereikia.

Manau, kad į aukštąsias mokyklas turėtų būti didesnė atranka. Vis dėlto ne kiekvienam skirta baltą duoną valgyti. Bet veržimasis į aukštąsias jau istoriškai susiklostęs. Lietuva - žemdirbių kraštas, tėvas, išleisdamas vaiką į aukštąją, tikisi, kad jis jau ponas bus, nereiks sūnui ar dukrai vargo vargti. O paskui pamato, kad iš tos ponystės nieko neišeina.

Faktai

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šalyje darbo ieško 203,6 tūkst. gyventojų.
Nedarbo lygis Lietuvoje siekia 9,3 proc.
Iš didžiųjų šalies miestų didžiausias nedarbo lygis Panevėžyje - 12 proc. Čia darbdavių pasiūlymų laukia 11 tūkst. 945 bedarbiai.
Lietuvoje didžiausias nedarbo lygis užregistruotas Akmenės rajone - 12,7 proc.
Darbo pasiūlymų laukia 2200 šalies absolventų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu - vos 500.
Dažniausi darbo biržų klientai - aukštąsias baigę socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai, teisininkai, vadybininkai ir administratoriai.
Paprasčiau įsidarbinti turintiesiems darbininkišką specialybę - apie 60 proc. šalies darbo biržose registruojamų laisvų darbo vietų skirtos būtent jiems.