Darbo partijos galimų finansinių nusižengimų byla teisme vėl bus nagrinėjama ne anksčiau kaip šį rudenį, kai iš Konstitucinio Teismo (KT) bus gautas atsakymas dėl tam tikrų juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn aspektų.

Sudėtinga problema

KT planuose yra numatyta, kad per artimiausius mėnesius iki vasaros atostogų turėtų būti išnagrinėtos septynios ar aštuonios bylos. Pasak KT pirmininko Kęstučio Lapinsko, tiek bylų teismas galėtų išnagrinėti iki liepos mėnesio, jeigu per šį laiką neatsirastų kokių nors skubių, neatidėliotinų prašymų įvertinti tam tikrų teisės aktų konstitucingumą.

Viena bylų, kurių KT teisėjai planuoja imtis per artimiausią pusmetį, yra net keli paklausimai, kokia apimtimi turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui. Šis klausimas populiariai vadinamas Darbo partijos byla, nes finansinėmis machinacijomis yra kaltinami ne tik šios partijos atskiri vadovai, bet ir visa partija kaip vienas juridinis asmuo.

K.Lapinskas informavo, kad dėl klausimo, ar galima juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, į KT jau kreipėsi ir parlamentarų grupė bei keletas teismų.

Prašymuose, be kita ko, abejojama, ar juridiniai asmenys: partijos, bendrovės, įmonės, žinybos, gali būti baudžiami už atskirų individų, pavyzdžiui, tų juridinių asmenų vadovų, padarytus nusikalstamus veiksmus.

Kalnas popierių

Darbo partijos advokatas Valdemaras Bužinskas įsitikinęs, kad visos partijos negalima bausti už jos vadovų galbūt padarytus finansinius nusižengimus. "Mūsų nuomone, šiuo atveju pažeidžiami tokie klasikinės teisės principai kaip teisė į gynybą, dvigubo nubaudimo, nubaudimo be kaltės ir kiti", – sakė advokatas.

Jis teigė, jog prokurorų argumentai, esą pagrindinis šalies įstatymas nėra pažeidžiamas, o juridinio asmens atsakomybė Europoje yra taikoma, ne visiškai atspindi situacijos problematiką: "Niekur kitur nėra tiek individualizuotos veikos, kiek Lietuvos Konstitucijoje. Čia yra aiškiai pasakyta, kad kiekvienas atsako už savo veiksmus."

KT pirmininkas K.Lapinskas patvirtino, kad teismas šią bylą laiko viena prioritetinių, todėl ji bus išnagrinėta kiek greičiau, nei tuomet, jeigu patektų į bendrąją prašymų nagrinėjimo eilę. "Per pastaruosius kelis mėnesius gavome net keletą prašymų įvertinti to paties Baudžiamojo kodekso straipsnio atitiktį Konstitucijai. Tai įrodo, kad klausimas aktualus", – sakė KT vadovas.

Ruošiantis nagrinėti klausimą KT pasiekė vadinamosios Darbo partijos bylos dokumentų kopijos – 160 tomų buvo padauginti visiems devyniems KT teisėjams. "Tai su sunkvežimiu tuos popierius atvežė", – juokėsi K.Lapinskas.

Neoficialūs milijonai

Jeigu KT jau vasarą paskelbs nutarimą šioje byloje, Vilniaus apygardos teismas galės pratęsti Darbo partijos galimų finansinių nusikaltimų bylos nagrinėjimą ir galbūt rudenį pasakyti savo verdiktą.

Prokurorai įtaria, kad Darbo partija neįtraukė į apskaitą 25 mln. litų pajamų ir išlaidų, į valstybės biudžetą nesumokėjo 3,8 mln. litų, o neteisėtai gavusi dotacijas valstybei padarė 6 mln. litų žalą.

Beje, Vilniaus apygardos teismas nesutiko su prokurorų siūlymu išskirti bylą į dvi dalis – dėl juridinio asmens ir dėl fizinių asmenų, tai yra kai kurių partijos lyderių, atsakomybės. Esą byla dėl fizinių asmenų atsakomybės galėtų būti nagrinėjama toliau, laukiant KT išvados dėl juridinio asmens atsakomybės.

Byloje yra kaltinami kai kurie partijos vadovai, tarp jų – partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, kuris, prokurorų teigimu, gaudavo neoficialią lėšų ataskaitą ir yra kaltas dėl dvigubos buhalterinės apskaitos vedimo.