Penkioliktosios Vyriausybės šimtadienio išvakarėse Premjeras Lietuvos radijo eteryje džiaugėsi, kad „audringame vandenyne (per pasaulinę finansų krizę - lrt.lt) kojų labai stipriai nesušlapome“. Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta daugiabučių renovavimo programai, kurią Premjeras tapatino su nacionaliniu saugumu.

Trys pagrindiniai uždaviniai

„Kuo mažiau bus suvartojama šilumos daugiabučiuose, tuo valstybė bus mažiau priklausoma nuo energetinių resursų importo“, - interviu Lietuvos radijui sakė Andrius Kubilius.

Premjeras A.Kubilius, vertindamas Vyriausybės veiklą, teigė, kad valdymo pradžia buvo „tam tikra prasme unikali - Vyriausybė pateko į labai audringą pasaulio vandenyną“.
Jis pakartojo manąs, kad valdančiųjų sprendimai buvo būtini ir tik dėl jų „audringame vandenyne“ kojų nesušlapome daug labiau.

A.Kubilius teigė, kad per 100 valdymo dienų buvo siekta atlikti 3 pagrindinius uždavinius: išsaugoti valstybės finansų sistemos ir lito stabilumą, padėti verslui šią krizę pergyventi su kuo mažesniais nuostoliais bei išsaugoti socialinę rimtį. Tai, anot Vyriausybės vadovo, pats svarbiausias ir sudėtingiausias uždavinys.

Premjeras tikino, kad 100 valdymo dienų koalicija įrodė, jog Vyriausybė, Seimas, visuomeninės grupės gali susėsti prie apvalaus stalo, tartis ir taip įgyvendinti bendrus sprendimus - „tai mums svarbiausia, tai mums suteikia ir tvirtumo, ir optimizmo, žiūrint į ateitį“.

Daugiabučių renovavimas = nacionalinis saugumas

Premjeras teigė, kad daugiabučių renovavimo modelis, jo finansavimo sistema bus kuriama dar bent dvi savaitės. Jis pakartojo, kad kuriamas modelis svarbus ne tik gyventojams, bet ir valstybei - „kuo mažiau bus suvartojama šilumos daugiabučiuose, tuo valstybė bus mažiau priklausoma nuo energetinių resursų importo“.

Todėl, anot Premjero, šią „renovavimo programą galima tapatinti su nacionalinio saugumo reikalais“. Jis priminė, kad dabar nerenovuoti pastatai suvartoja beveik dvigubai daugiau energijos nei panašūs naujos statybos namai.

Vyriausybės vadovas neatskleidė, kaip bus elgiamasi su tomis daugiabučių draugijomis, kurios atsisakys renovuoti pastatus. Tai turėtų būti pagrįsta bendru - tiek gyventojų, tiek valstybės - apsispendimu.

Politikas neatmetė galimybės, kad tie gyventojai, kurie apsispręs nerenovuoti būstų bei toliau naudos daug šilumos galėtų mokėti papildomus mokesčius. Tai turėtų būti panašūs į už papildomą anglies dvideginio išmetimą mokami mokesčiai.

„Jeigu yra sukuriamos visos sąlygos renovuoti būtus ir taupyti šilumą, o žmonės atsisako tai daryti, tokiu atveju, už nedalyvavimą bendrų nacionalinių reikalų stiprinime, žmonės turėtų papildomai atsilyginti“, - svarstė Premjeras.

Jis tikėjosi, kad pakeitus esamą kompensacijų už renovacijų modelį, valstybė renovuos „ne du šimtus (kiek renovuojama dabar - lrt.lt), o pradžiai tūkstantį, o vėliau ir porą tūkstančių daugiabučių per metus“.

Taupysime diferencijuotai

Paklaustas apie artimiausių kelių mėnesių ekonominę prognozę bei apie tai, kad sausio-vasario mėnesiais į biudžetą nesurinkti planuoti 390 mln. litų, Premjeras pakartojo taupymo būtinybę. Jis taip pat prognozavo, kad šalies ekonomikos lygis gali nusmukti iki 2007 metų lygio.

„Turime mažinti išlaidas - tą planuojame daryti artimiausiu metu. Turime siekti solidarumo: daugiau uždirbantys valstybės tarnyboje, turiu galvoje, Seimo ir Vyriausybės narius bei kitus aukštus pareigūnus. Jie turėtų parodyti pavyzdį ir jų atlyginimai turėtų mažėti daugiau nei, sakykime, eilinių valstybės tarnautojų“, - svarstė Premjeras Andrius Kubilius.

Tačiau jis nedetalizavo, kiek procentų planuojama mažinti, tačiau pažadėjo, kad tai vyks pagal diferianciacijos principus.

„Ieškosime būdų, kaip padėti kažkurioms tarnautojų grupėms, turiu galvoje, mokytojus ar statutinius policijos pareigūnus. Tačiau diskusijos dar tęsis, tikrai sieksime diferianciacijos ir daugiau uždirbančių valstybės pareigūnų atlyginimai mažės daugiau. Lygiai taip pat pakankamai ženkliai turėtų mažėti ir valstybės įmonių vadovų atlyginimai“, - apie išlaidų mažinimo planus pasakojo A. Kubilius.

Premjeras sutiko, kad šiuo metu Vyriausybė svarstomas mokytojų ir gydytojų atlyginimų klausimas, tačiau jo baigties neprognozavo.

Premjeras Lietuvos radijo eteryje abejojo, ar valstybės tarnyboje nedirba per daug tarnautojų, mat nuo 2007 metų valdininkų šalyje padaugėjo 4 tūkst. Jis teigė, kad laisvi etatai „jau faktiškai panaikinti“. Šiuo metu pradedamas nuoseklus valstybės tarnybos optimizavimas, kuriuo metu planuojama sutaupyti iki 3 mlrd. litų. Premjeras teigė, kad šis valdymo optimizavimas turėtų baigtis metų pabaigoje.

„Siekiame ir funkcijų dubliavimo panaikinimo, ir kai kur perteklinių etatų ar įvairių prikurtų tarnybų ir tarnybėlių prie ministerijų mažinimo - visa tai mes darysime nuosekliai ir, manau, kad iki metų pabaigos tų etatų sumažės“, - pasakė A. Kubilius.