Kad situacija pasikeistų, Sveikatos apsaugos ministerija imasi antikorupcinės kampanijos, o STT perspėja, kad ne tik kyšių, bet ir įvairiausių dovanų nešti medikams – negalima. Plačiau apie tai – LNK reportaže.

„Tai kavos atneša, prie kavos kažko, gal kokio sūrio. Visokių dalykų pasitaiko“, – teigė pacientas.

„Ir jūs norėtumėt, ir aš norėčiau. Šokoladuko“, – sakė praeivė.

Kyšį davęs prisipažintų ne kiekvienas, tačiau panevėžiečiai slėpti neturi ko. Apie tai, ką neša, pasisako be užuolankų. Ir, panašu, savo elgesį priima kaip normą.

„Visur taip yra – jei nori greičiau patekti, reikia sumokėti. Kiek? Gal 200“, – prisipažino vyriškis.

„Pavyzdžiui, aš nupirkau čekį kirpyklai, kad ten ir manikiūrą padarytų“, – pasakojo panevėžietė.

Moteris sako taip norėjusi atsidėkoti, o ne papirkti, nes gydytoja stengėsi ypatingai. O kur riba? Kada lauktuvės yra dovana, o kada – kyšis?

„Jei tai ne pinigai, tada ne kyšis“, – tvirtino vyras.

„Jau ne pirmus metus kartojame, kad gydytojams padėkų tikrai nereikia ir tai juos žemina“, – tikino SAM korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėja Eglė Tamošiūnienė.

„Geriausia padėka – pasakyti „ačiū“, parašyti gerą atsiliepimą gydytojo vadovui ar ligoninei, viešai padėkoti už gerą paslaugą. Jei tai vieša ligoninė, viešasis sektorius, bet kokia dovana už suteiktas sveikatos paslaugas yra negalima“, – aiškino STT komunikacijos vadovas Benas Aldakauskas.

„Deja, bet yra pacientų, kurie sako jautę spaudimą duoti kyšį“ – teigė E. Tamošiūnienė.

Paprašo prisidėti bent prie kuro išlaidų. Yra net atvejų, kai pinigų prašoma iš onkologinių pacientų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Lengvi pinigai visiems labai saldūs ir labai norisi juos greitai gauti, bet dažnai jie gali, vadinkime, aptemdyti protą“, – kalbėjo Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas Mindaugas Vaitkus.

Anot pašnekovo, ne paslaptis, kad kyšiai cirkuliuoja visoje sveikatos sistemoje.

„Manoma, kad tai vyksta nuo slaugytojų iki gydytojų – nesvarbu, ar dirbama šeimos gydytoju, specialistu, atliekamos intervencinės ar chirurginės procedūros“, – pridūrė M. Vaitkus.

Tačiau, atrodo, kad problemos tarsi nėra. Pavyzdžiui, M. Vaitkus teigia, jog per beveik dešimtmetį nesulaukė nė vieno pranešimo apie kyšius.

„Per aštuonerius metus mano darbo administracijoje tokio atvejo nepasitaikė. Ir tai nėra gerai, nes tokių dalykų tikrai būna. Kiek jų būna, tiksliai negaliu pasakyti, bet jų būna, nebijokime pripažinti tiesos“, – sakė M. Vaitkus.

Kodėl atsitiko taip, kad kyšiai tapo beveik norma?

„63 proc. gyventojų teigia, kad kyšis padėtų išspręsti problemas. Ši situacija kelia liūdesį. Neaišku, kodėl žmonės nori išspirti tokį „draudimo polisą“, taip sakant, aišku, juokaujant“, – kalbėjo B. Aldakauskas.

Kad tai pasikeistų, Sveikatos apsaugos ministerija pradeda kampaniją, skirtą šviesti visuomenę ir keisti požiūrį per informacinius filmukus.

„Mes neakcentuojame baudžiamosios atsakomybės ar persekiojimo, norime veikti pozityviai“, – tikino E. Tamošiūnienė.

Pati kampanija kainuos apie 30 tūkst. eurų.

Valdininkai teigia, kad situaciją kitaip vertina jaunoji karta – tiek specialistai, tiek pacientai.

Jei tikrai prašoma kyšio, pirmiausia skatinama pranešti įstaigos vadovui arba kreiptis į teisėsaugą – policiją arba STT. Tokiais atvejais gali grėsti darbo netekimas ir baudžiamoji atsakomybė. Rizikuoja ne tik gydytojai, bet ir pacientai.

„Man atrodo, nelabai čia ką išgyvendinsim. Vis tiek žmonės kartais linkę ką nors atnešti, kokį šokoladą, va, nunešim, pažiūrėsim, kas bus“, – įsitikinęs praeivis.

Naujausią korupcijos žemėlapį apie tai, kaip keičiasi visuomenių supratimas, STT pristatys jau kitą savaitę.