Verslininkas Audrius savo restorane, jei prireiktų, galėtų įrengti slėptuvę kad ir 100 žmonių ir dar mėnesį juos išmaitinti. Reikėtų uždengti kelis stoglangius, o sovietmečiu statytos sienos, panašu, galėtų atlaikyti rimtus išbandymus. 

Tačiau Audrius, pirkdamas patalpas restoranui, net nežinojo, kad jam priklauso ir tikra slėptuvė, esanti pastato rūsyje. 

Vyras sako, kad galėtų perleisti slėptuvę savivaldybei ar Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. 

O tokių slėptuvių, kaip aiškėja, trūksta. Valdžia suskaičiavo, kad mėlynais trikampiais pažymėtuose kolektyvinės apsaugos statiniuose, kurių šalyje yra apie 2 tūkst., galėtų tilpti mažiau nei pusė gyventojų. Tačiau dauguma jų galėtų slėptis tik antžeminiuose aukštuose, kurie nuo aviacinių smūgių neapsaugo. Nuo bombardavimo geriau apsaugotuose rūsiuose vietos būtų tik kas dešimtam.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Vidaus reikalų ministrė yra sakiusi, kad namų rūsiuose pakaktų vietos kone visiems gyventojams. Tačiau valdžia neskaičiavo, kiek yra tokių slėptuvių kaip Audriaus. 

Vidaus reikalų viceministras sako, slėptuvėmis galėtų pasidomėti savivaldybės.

„Konkreti savivaldybė, turėdama skaičių ir konkrečias vietas, galėtų turėti sutartį su patalpų savininku ir tam tikrais atvejais panaudoti tas patalpas pagal paskirtį, jeigu jos atitiktų būsimą poreikį“, – kalba viceministras.

Tačiau valdininkai pamiršo, kad parduodant slėptuves kurį laiką buvo reikalavimas stichinės ar kitokios nelaimės metu slėptuvėse priglausti žmones. Verslas buvo įpareigotas, kad patalpos slėptuve turi virsti per 2–12 val., todėl tos patalpos negali būti užverstos prekėmis ar kitais daiktais. Apie tokias sutartis dabartiniai už civilinę saugą atsakingi sostinės specialistai sako nė nežinoję. 

Teisininkai sako, jei sutartis nebuvo pakeista, ji tebegalioja.

Tačiau, anot pareigūnų, kilus karui net ir sutarčių nebereikėtų. 

O kol kas, nors karo grėsmės nėra, pareigūnai ragina gyventojus pačius susitvarkyti namų rūsius, kad iškilus pavojui juose būtų galima slėptis.