Dvaro rūmai yra pripažinti kultūros vertybe, tačiau jie buvo paversti daugiabučiu gyvenamuoju namu, jį administruoja bendrovė „Kėdainių butai“.

Vasarį kilus gaisrui, sudegė apie 80 proc. stogo ir palėpės, apie 40 proc. antrojo aukšto, sukrito antro ir trečio aukštų medinės perdangos, sunaikinti mediniai vidaus laiptai.

Po gaisro Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus įsakymu buvo sudaryta speciali komisijai žalai įvertinti, ji pasiūlė pastato valdytojui skubiai suplanuoti darbus, kad būtų stabilizuota pastato būklė.

KPD Kauno teritorinis skyrius birželį suderino bendrovės „Skena“ parengtą pastato avarinės grėsmės likvidavimo ir konstrukcijų konservavimo darbų aprašą.

„Statinys yra avarinės būklės, gresia naujos lokalios griūtys ir visiškas kultūros paveldo objekto sunykimas“, – teigiama KPD pranešime.

Jame pabrėžta, kad kol bus parengti paveldosaugos tvarkybos darbų ir statybos tvarkomųjų darbų projektai, pastato avarines grėsmes reikia šalinti nedelsiant.

Anot KPD, įstatymai įpareigoja pastato valdytoją išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Jis privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio ir pan.

KPD Kauno teritorinis skyrius „Kėdainių butams“ rugsėjį surašė reikalavimą iki lapkričio 1 dienos atlikti Šlapaberžės dvaro sodybos rūmų neatidėliotinus saugojimo darbus, kad būtų stabilizuota pastato būklė ir užkonservuota per gaisrą nukentėjusi rūmų šiaurinė dalis, taip išvengiant griūties ir kultūros paveldo objekto sunykimo.

Spalio 15-ąją patikrinus dvaro būklę, nustatyta, kad reikalavimas nevykdomas, terminas dar pratęstas iki gruodžio 1-osios.

„Jei bus nustatyta, kad nevykdomi avarinės grėsmės likvidavimo ir konstrukcijų konservavimo darbai, bus taikomos Administracinių nusižengimų kodekse (...)  numatytos sankcijos“, – nurodoma pranešime.

Už KPD pareigūnų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenims gresia bauda nuo 60 iki 600 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1500 eurų.

Kėdainių rajone esanti Šlapaberžės dvaro sodyba prastos būklės buvo jau iki gaisro.

Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras vasarį BNS sakė, kad „dvaras labai nugyventas, suniokotas, perstatytas“, tačiau pabrėžė, jog jis vis dėlto lieka vertingas istorine prasme, nes mena 1863 metų sukilimą.

Šlapaberžės dvaro rūmai pastatyti XIX amžiaus pradžioje dvarininkų Gintautų-Dziaveltovskių. Amžiaus viduryje dvarą valdė Tadas Gintautas, jis 1861 metais Šlapaberžėje pastatė mūrinę bažnyčią. Už dalyvavimą 1863 metų sukilime iš T. Gintauto dvaras konfiskuotas. Per susirėmimus su caro kariuomene sugriautas kairysis rūmų sparnas.

Anot KPD pranešimo, apie 1870 metus dvarą nusipirko Vladislovas Kvinta, vėliau valdė jo sūnus, Lietuvos kariuomenės savanoris Mykolas Kvinta (1891–1932). Jo iniciatyva atstatytas apgriautas dvaras, vietoj sugriauto sparno įrengta veranda su baliustrada. M. Kvintos rūpesčiu pamaldos Šlapaberžės bažnyčioje pradėtos laikyti lietuvių kalba. M. Kvinta palaidotas Šlapaberžės bažnyčios rūsyje.

1933 metais sodybą iš varžytinių įsigijo inžinierius P. Morkūnas, jis 1940 metais nesipriešindamas sovietų valdžiai, šio nekilnojamojo turto atsisakė.

Pokario metais rūmuose veikė profesinė-techninė mechanizacijos mokykla, vėliau įrengti butai.

Šlapaberžės dvaro sodybos rūmai yra įrašyti į Neprižiūrimų kultūros paveldo objektų apsaugos priemonių ir veiksmų planą 2021–2023 metams.