„Aš pats asmeniškai kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pagalbos teikimo kokybės. Ne dėl paties įvykio, bet dėl pagalbos eigos. Premjeras penktadienį šaukia Vyriausybės posėdį. Manau, bus sudaryta vyriausybinė komisija. Tyrimą turi atlikti nepriklausomi žmonės“, – teigia krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Asmeninės atsakomybės dėl tragedijos ministras prisiimti neskuba – siūlo palaukti tyrimo pradžios.

Komentarą LRT Televizijos laidai „Dėmesio centre“  trečiadienio vakarą davė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

–Ponai, čia ne jums asmeniškai, bet apie situaciją bendrai – gėda. Sutinkate?

J. Olekas: Reikia sutikti. Iš to, ką mes dabar matome, faktus, be abejo, kad tokie veiksmai garbės nedaro. Aš naudodamasis proga pirmiausiai dar kartą noriu atsiprašyti. Visų: artimųjų, draugų, kolegų, kurie kartu skraidė. Šiandien jau galime šnekėti apie galimai tragišką situaciją, nes galimybė, kad dar galime juos rasti, yra labai nedidelė.

–Pone Artūrai Paulauskai, iš tos medžiagos, kuri nufilmuota: durys atidarytos, pilotų nėra, turbūt galima pagrįstai manyti, kad šie du vyrai, jeigu būtų reaguota nedelsiant, galėjo būti išgelbėti ir būti su savo šeimomis?

–Manau, kad viena iš versijų, kurią jūs pasakėte, yra tikėtina. Mano supratimu, jeigu ir įvyko gedimas, tokie patyrę pilotai galėjo tinkamai reaguoti ir pasiruošti tam nusileidimui. Todėl jūsų išvada, kad pagalba turėjo atvykti labai greitai, kad galėtų juos išgelbėti, yra teisinga.

–Ir valstybė turi tam priemones. Valstybė turi sraigtasparnius, valstybės sienos apsauga turi vieną ar kelis sraigtasparnius su termovizoriais. Vieni jų galbūt negali skristi ilgai virš jūros, bet kiti gali. Atrodo, kad valstybė turi, bet nesinaudoja?

– J. Olekas: Dabar mes turime į viską pasižiūrėti objektyviai. Jeigu žiūrėtume į Mi-8 sraigtasparnių galimybes: greitį, jų matymo, ieškojimo galimybes – kai kuriais parametrais jie lenkia eurokopterius. Žinoma, mes turėsime atlikti tyrimą. Aš pats asmeniškai kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pagalbos teikimo kokybės. Ne dėl paties įvykio, bet dėl pagalbos eigos. Premjeras penktadienį šaukia Vyriausybės posėdį. Manau, bus sudaryta vyriausybinė komisija. Tyrimą turi atlikti nepriklausomi žmonės. Jie negali būti iš susijusios struktūros: susisiekimo ar krašto apsaugos ministerijos.

– Ministre, jums, valdančiam daugiau informacijos, turbūt akivaizdu, kad gelbėjimo ir koordinavimo centrui to koordinavimo iš tikrųjų trūko. Tiek kontaktuojant su Švedija, tiek su valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pastarųjų sraigtasparniai galiausiai skraidė, ir naktį tai darė, nes, pasirodo, jie gali tai daryti, bet tada, kai jų labiausiai reikėjo, to nedarė.

J. Olekas: Manau, reikėtų į viską atsargiau reaguoti ir atsargiau kalbėti. Vienas iš lakūnų yra mano mokyklos bendramokslis – buvo metais vyresnis. Ir mane šiuo atveju visokie jausmai apima, negaliu taip visko objektyviai įvertinti. Tačiau ta pirma žinia, kurią gavau tą vakarą, mane pasiekė gana vėlai. Iš esmės pranešta apie dingimą buvo tik po poros valandų. Kita vertus, Švedijos lėktuvai buvo nuskridę į tą vietą. Vadinasi, jeigu jie būtų pastebėję, jie būtų išgelbėję lakūnus. Mūsų sraigtasparnis susisiekė su švedais ir skrido pagal tas koordinates.

–Jūs tikrai žinote, kad jis skrido būtent į tas koordinates?

–Taip man buvo šiandien pasakyta. Todėl aš nenoriu nei ginti, nei atstovauti – noriu, kad būtų atliktas objektyvus tyrimas. Reikia išsiaiškinti, kas ką padarė, kas ko nepadarė ir kas kaltas dėl šitos tragedijos. Reikia padaryti viską, kad daugiau niekada nepasikartotų tokie atvejai. Aš jau nekalbu apie komunikaciją...

–Komunikacija – tragedija.           

J. Olekas: Čia visai atskira tema. Krašto apsauga didžiuojasi savo strateginės komunikacijos departamentu. Turime visą eilę žmonių, kurie galėtų patalkinti tokiu atveju. Galbūt patalkinti ir tam jaunam karininkui, kuris pranešinėjo žinias ir tiesiog klupo sakydamas informaciją ir bandydamas vienaip ar kitaip kažką koreguoti. Manau, kad visiems tai kelia pasipiktinimą.

–Lietuva neturi tinkamo radijo ryšio oro erdvėje. Kitos valstybės turi. Net Lietuvos teritorijoje, skrendant virš Tauragės miškų, patenki į tokią zoną, kad net nukritęs negalėtum susisiekti su gelbėtojais.

A.Paulauskas: Visa ši informacija taip pat paaiškėjo tik per šį tyrimą, nes iki šiol apie tai aštriai ir viešai nebuvo kalbama. Aš niekada neskubu daryti išvadų, nes manau, kad reikia detalesnio tyrimo. Vis dėlto pirminė mano nuomonė – trūko kompetencijos.

–Gal ne kompetencijos, gal čia baimės kažkokios?

–Baimė irgi yra kompetencijos trūkumas, jeigu žmogus nesiryžta priimti sprendimų. Galbūt buvo galima prašyti ir Šiauliuose dislokuotų naikintuvų, kad jie praskristų ir išžvalgytų tą teritoriją. Visą tai buvo būtent to „sprendėjo“ kompetencijos klausimas. Galbūt ir ta komunikacija būtų buvusi nuoširdesnė ir aiškesnė. Juk dabar akivaizdu, kad ir artimieji iš karto nepasitikėjo gelbėjimo tarnybomis, nes organizavo paiešką savarankiškai.

–Kalbant apie nepasitikėjimą, ministre, jūs turbūt pats nepasitikite gelbėjimo tarnyba, nes jų vadovui neleidote mūsų laidoje pasisakyti?

–Ne, aš tokių dalykų nedariau.

–Jis mums taip pasakė. Sakė, kad paklausė ministro ir ministras uždraudė kalbėti šioje laidoje.

–Netiesa. Sakiau, kad jeigu dirbat, tai dirbkite, o jeigu norite komentuoti – važiuokite. Draudimo tikrai nebuvo.

–Mums buvo paaiškinta, kad ministras kategoriškai komandorui Artūrui Andriušaičiui uždraudė kalbėti. Bet kuriuo atveju, ministre, politikoje taip yra, kad kažkas turi prisiimti atsakomybę tam, kad triukšmas ir visuomenės pasipiktinimas sumažėtų. Ir politikas, vėluojantis priimti tokį sprendimą, su kiekviena diena vėluoja vis labiau ir labiau. Ką jūs apie tai manote?

–Aš noriu turėti visą informaciją tam, kad galėčiau priimti konkrečius sprendimus. Galbūt reikės sulaukti tyrimo pabaigos, gal užteks jo pradžios.