Garso režisierius Wladyslawas Sokolowskis BNS sakė, kad iš Baltarusijos išvyko bijodamas ilgos kalėjimo bausmės, kai sulaukė grasinimų arešto metu ir per apklausą Vidaus reikalų ministerijoje.

Trisdešimtmetis W. Sokolowskis ir trejais metais jaunesnis jo kolega Kirillas Galanovas išgarsėjo, kai rugpjūčio 6 dieną Aliaksandro Lukašenkos režimui lojaliai valdžiai surengus šventę Minske esančiame Kijevo sode, jie ten užgrojo legendinę Viktoro Cojaus dainą „Peremen!“ (Aš noriu permainų).

Jau kitą dieną teismas jiems skyrė dešimt parų administracinio arešto už chuliganizmą ir priešinimąsi pareigūnams.

„Dar rugpjūčio 6 dieną po to, kai mes paleidome dainą, Lietuvos ambasada pasiūlė pagalbą. Po to, kai buvome paleisti iš areštinės, vėl susisiekė su mumis. Mums pasiūlė pagalbą ir mes nusprendėme ja pasinaudoti“, – interviu BNS trečiadienį sakė W. Sokolowskis.

Mums pasiūlė pagalbą ir mes nusprendėme ja pasinaudoti.

Į Lietuvą jis atvyko rugpjūčio 22 dieną.

„Labai noriu padėkoti lietuviams už palaikymą, ypač tiems, kas mums padėjo ir priglaudė. Iš tiesų sulaukėme daugiau pagalbos nei tikėjomės“, – teigė baltarusis.

Grasino kalėjimu

Jis pasakojo, kad atlikdamas arešto bausmę penkias dienas praleido karceryje.

Pasak W. Sokolowskio, tik porą naktų jam teko miegoti ant prie sienos pritaisytos atlenkiamos lovos. Tris naktis ji tiesiog nebuvo atlenkta, vyras snūduriavo sėdėdamas ant taburetės.

Jis pasakojo rugpjūčio 9-osios vakarą sulaukęs nepažįstamojo, kurį atlydėjo keli pareigūnai, vizito.

„Veidu į sieną! Norėjai permainų? Paleidai dainą? Daug žmonių išėjo į gatvę, daug sulaikytų, o kiek ligoninėje... Ruoškis, čia tau tik pradžia, sėsi dešimčiai metų. Dar ir draugą pakišai“, – nepažįstamojo žodžius prisiminė W. Sokolowskis.

„Kalbėdamas jis dukart man sudavė per nugarą. Išeidamas dar pavaldiniams mestelėjo: „Padarykite jam, kaip reikia, o tai sėdi čia kaip sanatorijoje“. Po to man nebeatlenkdavo lovos ir per ventiliaciją pradėjo pūsti šaltą orą. Naktimis būdavo labai šalta“, – BNS pasakojo baltarusis.

Išėjęs į laisvę W. Sokolwskis apie šį incidentą papasakojo žurnalistams, sakydamas, kad jį karceryje aplankė ir jam sudavė greičiausiai vidaus reikalų viceministras Aleksandras Barsukovas. Dėl to vyras rugpjūčio 21 dieną buvo pakviestas pakalbėti į Vidaus reikalų ministeriją.

Pasak baltarusio, čia reikalauta, kad jis paneigtų, jog A. Barsukovas lankėsi jo kameroje, sudavė, grasinta iškelti baudžiamąją bylą dėl šmeižto.

Paneigimo iš W. Sokolowskio ministerijoje reikalavo pats viceministras: „Jis prie manęs priėjęs sakė: „Pažiūrėk, aš ne toks aukštas žmogus, nusiavė batus, pažiūrėk be batų aš dar žemesnis“.

„Negaliu 100 proc. tvirtinti, kad tai buvo A. Barsukovas. Oficialiai pasirašiau, kad tai buvo ne jis“, – BNS sakė W. Sokolowskis.

Be to, per apklausą pareigūnai domėjosi 40 tūkst. dolerių, surinktų padėti tuomet areštą atliekantiems garso režisieriams.

„Bandė mane įkalbėti, kad pasakyčiau viešai, jog man buvo sumokėta. (...) Klausė, kas užsiėmė tų lėšų rinkimu, prašė prisiminti, kas skambino“, – teigė baltarusis.

Sumušti ir nuogi

Jis BNS pasakojo, kokiomis sąlygomis areštinėje Minske kalinti kiti protesto akcijų dalyviai.

Girdėjau, kaip vienas pareigūnas kitam sakė: „Darysime iš jų pirmos grupės invalidus, kad niekada negalėtų vaikščioti“.

W. Sokolowskio teigimu, prieš pervedant jį iš karcerio į paprastą kamerą, atėmė drabužius ir batus. Iš pradžių jį bandė apgyvendinti šešiavietėje kameroje, kur jau buvo apie 40 žmonių.

„Visi – taip pat be drabužių. Sumušti, praktiškai visi mėlyni, ištisinės hematomos ir sumušimai“, – matytą vaizdą prisiminė jis.

Muzikantas buvo uždarytas į kitą šešiavietę kamerą, kur buvo apie 30 žmonių.

„Čia žmonės jau buvo apsirengę. Tačiau kameroje – visiška antisanitarija. Nebuvo nei tualetinio popieriaus, nei muilo“, – sakė jis.

„Baisiausia buvo naktis iš rugpjūčio 11-osios į 12-ąją. Girdėjau riksmus be jokių pauzių ir duslius smūgius. (...) Girdėjau, kaip vienas pareigūnas kitam sakė: „Darysime iš jų pirmos grupės invalidus, kad niekada negalėtų vaikščioti“. Kameroje buvo žmonių, kuriuos gatvėje 6–8 valandas laikė paguldytus veidu į žemę ir visą laiką mušė“, – BNS liudijo W. Sokolowskis.

Jo teigimu, areštinėje ne visus kalinius maitino.

Baltarusijoje po prezidento rinkimų prasidėjus represijoms prieš opoziciją, Lietuva humanitariniais tikslais jau priėmė 22 baltarusius, pusė iš jų oficialiai pasiprašė politinio prieglobsčio.

„Visi šie žmonės yra saugioje aplinkoje“, – BNS trečiadienį sakė vidaus reikalų ministrės patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič.

Pasak jos, leidimus atvykti iš Baltarusijos dėl ypatingų humanitarinių priežasčių iš viso gavo 36 asmenys.