„Jeigu mokinių skaičius trečioje gimnazijos klasėje yra tarp 12 ir 21, tai savivaldybėms šiuo metu finansiškai yra siūloma prisidėti 50 procentų. Mes (Savivaldybių asociacija – ELTA) pateikėme siūlymą, kad vis tik tai būtų proporcinga – viena situacija, kai moksleivių yra 13, ir kita, kai jų yra 20. Siūlome diferencijuoti šį santykį, priklausomai nuo to, kiek moksleivių yra būtent trečioje gimnazijos klasėje“, – Eltai šią savaitę teigė A. Klišonis.

„Jeigu matytume, kad yra 12 mokinių – savivaldybė prisidėtų 50 procentų. Tačiau, jeigu jų yra 20, tai savivaldybė mokėtų už vieną vaiką. Taigi, atitinkamai – už tiek, kiek trūksta (iki numatyto 21 mokinio reikalavimo – ELTA). Manau, kad taip būtų teisingiau ir tuomet savivaldybės jaustų pareigą prisidėti, vyktų partnerystė”, – aiškino jis.

Savivaldybės nori daugiau laisvių priimant sprendimus

Taip pat LSA prezidentas sutinka su švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės siūlymais, esą daugiau laisvių apsisprendžiant dėl mažesnių klasių išlaikymo derėtų suteikti būtent šalies savivaldybėms.

„Iš tiesų, už švietimo tinklą yra atsakinga pati savivaldybė. Tai yra jos prerogatyva, jos funkcija. Kartais matome genėtinai griežtoką ŠMSM reguliavimą, todėl norime didesnio savarankiškumo“, – akcentavo A. Klišonis.

„Jeigu savivaldybės mato, kad yra kiti papildomi kriterijai – augantis moksleivių skaičius, tam tikri atstumai tarp vienos ar kitos švietimo įstaigos, kurie neužtikrina kokybiško mokinių ugdymo – savivalda turėtų turėti ir teisę, ir atsakomybę priimti atitinkamą sprendimą pati“, – pabrėžė jis.

Kartais matome genėtinai griežtoką ŠMSM reguliavimą, todėl norime didesnio savarankiškumo.

Tam iš esmės antrina ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas. Pasak jo, savivaldybė turi įsivertinti, kiek jai svarbu išlaikyti vieną ar kitą švietimo įstaigą.

„Labai svarbus aspektas, kokia yra švietimo įstaigos steigėjo (savivaldybės – ELTA) nuomonė. Jeigu steigėjui svarbu išlaikyti regiono patrauklumą, tam tikra savivaldybės prestižą, kad yra gimnazija, jis turi prisidėti finansiškai, iš savo turimo biudžeto ieškoti resursų“, – Eltai sakė D. Žvirdauskas.

„Jeigu mokykloje, kurioje veikia vidurinio ugdymo programa, žemesnėse klasėse yra daugiau mokinių ir yra perspektyva, kad tas mokinių skaičius ateityje augs, tai čia būtų labai sveikintinas, teisingas sprendimas“, – pažymėjo jis.

Ragina aiškiai įvardinti, kad mažesnės klasės kainuos brangiau

Tuo metu vertindamas, kaip ministerijos siekis švelninti reikalavimą turėti bent 21 mokinį trečioje gimnazijos klasėje gali paveikti ugdymo kokybę, LMVA prezidentas tikina – paprasčiausiai reikia aiškiai deklaruoti, kad mažesnės klasė kainuos kur kas brangiau.

„Ministrė padarė tai, kas buvo žadėta prieš rinkimus, ir, matyt, jau įvertinusi daugybę įvairių argumentų, finansinį paskaičiavimą. Faktas, jeigu nori užtikrinti pilnavertį ugdymą, jis valstybei kainuos brangiau. Tiesiog reikia tai aiškiai įvardinti, jeigu norime užtikrinti geras sąlygas ir pilną dalykų pasirinkimą“, – pabrėžė D. Žvirdauskas.

„Tačiau, jeigu klasė su mažiau mokinių gauna panašų biudžetą, kaip ir didelė klasė, regionuose esančios mokyklos sugeba rasti specialistų ir užtikrinti ugdymo kokybę, tai pačiai ministerijai būtų moralu inicijuoti tokių mokyklų ugdymo kokybės stebėseną“, – siūlė jis.

Pasigenda koreguoto Mokyklos kokybės rodiklių sąrašo

Savo ruožtu Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) viceprezidentas Emilis Mikulskis pasigenda žadėto galutinio Mokyklos kokybės rodiklių sąrašo, kurį visuomenei ketinta pristatyti dar gruodį.

„Smagu, kad yra išlaikoma formali kartelė, kad vis dėlto mokinių skaičius klasėje turėtų būti 21. Tai naudinga dėl dalykų pasirinkimo ir mokytojų buvimo užtikrinimo. Visgi, pasigendame, kad kol kas niekaip nėra įtraukti Mokyklos kokybės rodikliai. Pagal pateiktą projektą, vienintelis kriterijus, kada galima išlaikyti mažesnę klasę, yra savivaldos sutikimas prisidėti“, – Eltai akcentavo E. Mikulskis.

„Dėl kokybės rodiklių sudaryta darbo grupė buvo pradėjusi darbą prie buvusios ministerijos. Visgi, dėl valdžių pasikeitimo tas darbas nutrūko. Laukiame, kada naujoji ministerijos vadovybė atnaujins šios grupės veiklą. Manome, kad dalis tų rodiklių galėtų tapti kriterijais, kada savivalda apskritai galėtų spręsti, ar reikia, ar nereikia išlaikyti švietimo įstaigas“, – pasakojo jis.

LMS viceprezidento teigimu, klausimas, kokiu pagrindu savivalda spręs išlaikyti vieną ar kitą mokyklą, yra probleminis.

„Nėra kažkokia tragedija, kad praplečiamos išimtys, bet daugiau klausimas kyla, kokiais pagrindais jos bus sudaromos. (...) Mūsų siūlymas šioje vietoje yra tai, kad kokybės rodikliai atsigultų Mokyklų tinklo taisyklėse. Tačiau ne tik ministro įsakymo forma, bet ir Švietimo įstatyme“, – nurodė E. Mikulskis.

ELTA primena, kad dar sausio pradžioje švietimo ministrė R. Popovienė užsiminė apie siekį sušvelninti reikalavimą turėti bent 21 mokinį trečioje gimnazijos klasėje. Ministrė nurodė, jog minimalus moksleivių skaičius klasėje galėtų būti sumažintas iki 12-os.

Visgi, praėjusią savaitę ji viešai pasiūlė mokyklų tinklo reikalavimo nekeisti ir tik kai kurioms mokykloms taikyti galimybes išlaikyti mažesnes klases. Toks pažadų nesilaikymas sulaukė valdančiosios daugumos partnerių kritikos.

Antradienį dalyvaudama susitikime su Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ R. Popovienė tvirtino buvusi ne taip suprasta. Anot jos, tikslas išlaikyti regionines mokyklas išlieka ir šiuo metu derinimui yra parengtas sprendimas, kuris leistų formuoti vienuoliktokų klases nuo 12-os moksleivių.

Praėjusią savaitę registruotame Vyriausybės nutarimo projekte numatoma, jog mažiausias mokinių skaičius klasėje vidurinio ugdymo programoje yra 21. Visgi, ministerija numatė išimčių, pagal kurias klasėse gali būti 12 mokinių, išplėtimą.

Vyriausybė dar 2021 metais pritarė nuostatai, kad gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas. Šio reikalavimo neįvykdžiusiose ugdymo įstaigose 11-os klasės nebebūtų sudaromos.