Tokią išvadą trečiadienį priėmė Ministrų kabinetas.

Grupė praėjusios kadencijos Seimo parlamentarų kovo pabaigoje pasiūlė papildyti Švietimo įstatymą nuostata, kad mokinių skaičius mokyklos klasėse gali neatitikti Vyriausybės nustatyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus iki 20 procentų, bet ne daugiau kaip dvejus mokslo metus iš eilės.

Tokiu būdu įstatymo pataisos leistų susidaryti klasėms, kurioms trūksta iki keturių vaikų.

Vyriausybė taip pat nepritarė iniciatyvai, kuria numatoma sudaryti galimybę savivaldybėms tarybų sprendimu leisti formuoti III ir IV gimnazijų klases, jeigu nėra 21 mokinio klasėje, bet mokinių skaičius pagrindinio ugdymo antrosios dalies – I ir II gimnazijos – klasėse atitinka arba viršija mažiausią leidžiamą mokinių skaičių.

Abu projektai Seime yra įveikę pateikimo stadiją.

Vyriausybė šių metų rugpjūtį jau pritarė panašiai, tačiau kiek griežtesnei tvarkai.

Kitaip nei parlamentarų siūlymuose, Ministrų kabinetas leido sudaryti tik vieną mažesnę nei 21 mokinys vienuoliktą klasę ir tik atitikus tam tikras sąlygas.

Pavyzdžiui, nuo 12 iki 20 mokinių turinčias klases leidžiama sudaryti, jei praėjusių mokslo metų rugsėjo 1 dieną šios gimnazijos 8 klasėje ir I gimnazijos klasėje buvo ne mažiau kaip po 21 mokinį.

Taip pat tokiu atveju, jei praeitais mokslo metais rugsėjo 1 dieną šios gimnazijos 8, I gimnazijos ir II gimnazijos klasėse besimokančių mokinių skaičiaus vidurkis buvo ne mažesnis kaip 21 mokinys.

Klasę, kurioje mokytųsi mažiau mokinių, mokyklos gali sudaryti ir tokiu atveju, jei savivaldybės taryba gimnazijai papildomai skiria mokymo lėšų, neįtraukiant iš valstybės biudžeto skiriamų mokymo lėšų.

Įžvelgia žalą moksleiviams

Kaip nurodoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtoje išvadoje, Seimo narių siūlymas leisti sudaryti mažesnes nei 21 mokinio klases, kuriose mokoma pagal vidurinio ugdymo programą, nesudarys galimybių užtikrinti mokinių ugdymosi poreikius ir interesus atitinkantį ugdymo turinį.

„Mokinių individualūs ugdymosi poreikiai ir interesai klasėse, kuriose mokosi 12–20 mokinių, tenkinami tik iš dalies, nes jei tam tikro dalyko pageidauja mokytis mažas mokinių skaičius (1, 2 ar 3 mokiniai), nesudaromos laikinosios grupės, t. y. mokiniai nemokomi pageidaujamo dalyko arba siūloma jį mokytis savarankiškai“, – rašoma išvadoje.

Anot ministerijos, nesudarius sąlygų mokiniams pasirinkti mokytis tam tikrų dalykų, būtų užkertamas kelias jiems studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.

„Pavyzdžiui, chemijos egzamino rezultatas būtinas renkantis medicinos, chemijos ir biochemijos studijų krypčių studijas, fizikos – renkantis fizikos krypties studijas “, – teigiama dokumente.

„(...) Neturint pagrindinio, turinčio didžiausią svorį dalyko egzamino įvertinimo, ši dedamoji yra lygi nuliui ir konkurencinės sąlygos yra daug blogesnės“, – rašoma išvadoje.

Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, 2023–2024 mokslo metais gimnazijų, kurių III gimnazijos klasėje mokėsi 12–20 mokinių, buvo nesudarytos sąlygos 24 mokiniams mokytis fizikos mobiliose grupėse, 39 mokiniams – chemijos, 30 mokinių – informatikos, nes dalyko mokėsi vienas ar du mokiniai.

„Palyginus visus savarankiškai besimokiusius fizikos, chemijos ar informatikos mokinius klasėse, kuriose mokėsi 12–30 mokinių, su savarankiškai besimokiusiais 12–20 mokinių klasėse, matyti, kad pastarosiose klasėse savarankiškai besimokiusieji sudarė apie 80 procentų“, – teigė ministerija.

Be to, anot ministerijos, norint įgyvendinti siūlymus, išaugtų mažesnėms klasėms iš valstybės ir savivaldybių biudžeto skiriamas lėšų poreikis.