Atsitikus nelaimei Astravo atominėje elektrinėje į Vilniaus traukinių stotį atvyko traukinys, kuriame evakuojami žmonės iš Švenčionių rajono.

„Išgirdau, kad sirenos veikia. Gavau pranešimą į telefoną. Pagal nurodytus veiksmus atėjau į gyventojų surinkimo punktą“, – pasakojo vyras.

Jokios nelaimės neįvyko, čia – pratybos.

„Gal nėra viskas labai sklandu, bet kadangi čia pratybos, tai iš pratybų ir mokosi. Jau surinkimo punkte moteriškės pasižymėjo nesklandumus. Iš to bus pasimokyta, šiaip tai – labai įdomu“, – kalbėjo moteris.

„Tokia trupučiuką, atrodo, panika, nes išvažiavome iš Vilniaus į Pabradę, o tada sugrįžom atgal į Vilnių. Jei tai būtų realiai, tai grįžome į tokią pačią pavojingą vietą“, – nerimavo kitas vyras.

Į traukinį lipo ir nuo nelaimės bėgantys vilniečiai. Tarp jų ir keturkojį draugą nešanti moteris.

Šuniukas dreba, tačiau žmonės nusiteikę linksmai. Klausėme, ar jie būtų tokie ramūs, jei būtų įvykusi tikra nelaimė.

„Nežinau, turbūt panikos būtų. Reikia organizavimo ir daugiau šviesti žmones, kad žinotų“, – sakė moteris.

„Jeigu viskas vyktų realiai, tai, manau, čia būtų baisi panika. Net sunku įsivaizduoti“, – kalbėjo kitas vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tarp statistų – ir civilinės saugos dėstytoja. Pasak jos, tikros pratybos daug geriau nei vadovėliai.

„Iš profesionalo pusės matau, kad savo studentus turiu ruošti mokėti nepanikuoti, kad reikia būtinai vykdyti nurodymus. Žmonės nežino, kad reikia vykdyti pareigūnų nurodymus ir gaunasi tokia palaida bala, chaosas“, – aiškino saugos dėstytoja.  

Išklausiusi dėstytoją reagavo ir ministrė.

„Tam pratybos ir organizuojamos, kad ne tik tarnybų darbą galėtume patikrinti, bet ir pasižiūrėtume žmonių reakcijas. Tai ir vyksta tam, kad žmonės būtų šviečiami, skatinami domėtis ir susirinktų visą reikalingą informaciją apie būtiną pasirengimą“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Naudojamasi traukiniais, nes pagal pratybų scenarijų – įsiveržia ir priešo būriai, tad autobusų naudoti neišeina.

„Geležinkeliai – strateginę reikšmę turinti infrastruktūra krizinių situacijų atvejais. Tą labai aiškiai parodė ir mūsų brolių ukrainiečių patirtis, kuomet buvo uždarytas tiek oro, tiek jūrų transportas“, – teigė  Lietuvos geležinkelių verslo atsparumo direktorius Gediminas Šečkus.

Pratybose dalyvavo apie 700 žmonių, tarnybų pareigūnai ir statistai.

„Jos nėra skirtos tam, kad parodytų gražų vaizdą, kaip viskas veikia. Pratybos skirtos tam, kad įsivertintų, ar viskas suveikia, ar neturime kažkokių spragų“, – sakė A. Bilotaitė.

Spragos ėmė lįsti jau pratybų pradžioje. Dešimtą ryto mieste ėmė kaukti garso sirenos, tačiau jas girdėjo ne visi.

„Sirenų turime tiek, kiek turime. Pagal sirenų vidurkius – tikrai neatrodome blogai pasaulyje. Tinklas plečiamas. Šiuo metu montuoja 200 papildomų sirenų, dalis jų sumontuota“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Saulius Greičius.

Rytų Lietuvos gyventojai taip pat turėjo gauti žinutes apie pratybas, bet jų nesulaukė.

„Matome, kad vieno operatoriaus klientai negavo, tai aiškinamės, ar tai susiję su techniniais dalykais, ar kitomis priežastimis“, – sakė A. Bilotaitė.

Jokios klaidos TELE2 pusėje nebuvo, visos mūsų sistemos veikė sklandžiai. Šis testas padėjo atrasti trikdžius tarnybų pusėje.

„Matome su vienu operatoriumi šiek tiek problemų iškilusių. Yra aiškinamasi. Negalėčiau pasakyti, nežinau kodėl, galbūt atnaujinama kažkokia įranga. Per pratybas ir paaiškėja, kad nesigavo“, – šnekėjo S. Greičius.

Ne paslaptis, kad žinučių daugiausia negavo TELE2 klientai.

„Jokios klaidos TELE2 pusėje nebuvo, visos mūsų sistemos veikė sklandžiai. Šis testas padėjo atrasti trikdžius tarnybų pusėje“, – komentavo TELE2 atstovė Asta Buitkutė.

Kol tarnybos ir politikai aiškinosi trūkumus, traukinys su evakuojamais žmonėmis iš Vilniaus pasiekė Šiaulius. Čia iš stoties žmonės buvo nuvežti į Šiaulių areną, civilinės saugos paskirtą pastatą. Šiemet numatyta dar šešiolika panašių pratybų.