Teisėjų kolegija tokį prejudicinį sprendimą ketvirtadienį priėmė skubos tvarka, išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą migranto M. A. byloje.

ES Teismas nurodė, kad tiek neteisėtų migrantų sulaikymas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremalios situacijos metu vien dėl buvimo šalyje nelegaliai, tiek ir galimybės prašyti prieglobsčio nesuteikimas prieštarauja Bendrijos direktyvoms.

Teismas pabrėžė, kad direktyva dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo draudžia valstybėms taikyti teisės normas, kai net ir įvedus minėtus teisinius režimus ES šalyje neteisėtai esantys trečiųjų šalių piliečiai „faktiškai netenka galimybės naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra šios valstybės narės teritorijoje“.

Kaip informavo teismas, siekdama pateisinti sulaikymą, valstybė narė, kurioje neteisėtai esantis prieglobsčio prašytojas prašo tarptautinės apsaugos, „iš esmės turi įrodyti, kad, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai“.

„Teisingumo Teismas taip pat pripažino, kad pagal Priėmimo direktyvą draudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias tais atvejais, kai yra įvesta tokia padėtis arba paskelbta tokia situacija, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas vien todėl, kad jis šios valstybės narės teritorijoje yra neteisėtai“, – informavo teismas.

Bylos duomenimis, pernai lapkričio 17-ąją neįvardijamos trečiosios šalies pilietis M. A. buvo sulaikytas Lenkijoje, kartu su iš Lietuvos atvykusių asmenų grupe, nes neturėjo kelionės bei gyventi Lietuvoje bei ES reikalingų dokumentų, bei buvo perduotas Lietuvos institucijoms.

Tuomet M. A. buvo sulaikytas ir po kelių dienų pateikė tarptautinės apsaugos prašymą, jį pakartojo ir vėliau, 2022-ųjų sausį.

Lietuva turi laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų pasiūlyti tarptautinės apsaugos galimybę prieglobsčio prašytojams.

Kaip nurodo teismas, pastarasis prašymas buvo atmestas kaip nepriimtinas, nes buvo pateiktas „nesilaikant Lietuvos teisės aktuose nustatytos tarptautinės apsaugos prašymų pateikimo tvarkos, taikomos esant ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio“.

Ši nuostata reikalauja pateikti prašymą tik Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienyje, pasienio kontrolės punktuose ar Lietuvoje, kai užsienietis atvykęs teisėtai.

„Pagal šiuos teisės aktus užsienietis, kuris į Lietuvą atvyko neteisėtai, neturi galimybės šios valstybės narės teritorijoje pateikti tarptautinės apsaugos prašymo“, – konstatavo teismas.

Nevyriausybinės organizacijos „Amnesty international“ vadovas Europos regionui Nilsas Mužniekas ketvirtadienį pasveikino šį sprendimą dėl Lietuvos teisės normų, sakydamas, kad tai „detalizuoja akivaizdžius valdžios vykdomus europinės ir tarptautinės teisės pažeidimus“.

„Lietuva turi laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų pasiūlyti tarptautinės apsaugos galimybę prieglobsčio prašytojams. Vadovaujantis ES Teisingumo Teismo išaiškinimu, valdžios atstovai turėtų nedelsdami panaikinti šį represinį reguliavimą“, – teigia N. Mužniekas organizacijos paskelbtame pranešime.

Jis dar kartą paragino Lietuvos pareigūnus „užbaigti žiaurią automatinio pabėgėlių ir migrantų sulaikymo praktiką“. Jis atkreipė dėmesį, jog, vadovaujantis teismo išaiškinimu, situacijos įvardijamas tokiomis sąvokomis kaip „laikinas apgyvendinimas“ ar „sulaikymo alternatyva“ neatleidžia nuo atsakomybės gerbti pabėgėlių ir migrantų teises.

Anksčiau šią savaitę „Amnesty international“ paskelbtoje ataskaitoje N. Mužniekas tvirtino, kad migrantai Lietuvoje ilgą laiką buvo neteisėtai laikomi „pasibaisėtinomis sąlygomis ir patyrė fizinį ir psichologinį smurtą bei kitokį žeminantį elgesį“. Organizacija paragino Lietuvą atsisakyti apgręžimo politikos ir nedelsiant paleisti visus prieglobsčio prašytojus ir neteisėtus migrantus.