Siekiant užtikrinti saugų eismą, kliūtis pažymėta ir šioje kelio atkarpoje greitis ribojamas iki 50 km/val., susiaurinta važiuojamoji kelio dalis.

Taip pat, bendrovės teigimu, imamasi tolesnių veiksmų, reikalingų išsiaiškinti, kokia tikimybė įgriuvai toliau progresuoti ir gilėti, kokias pasekmes tai gali atnešti keliui. Dėl to bus atliekami detalūs inžineriniai, geologiniai, geotechniniai tyrimai.

Po to bus sprendžiama, kokių darbų reikia norint situaciją stabilizuoti ir kelių naudotojams užtikrinti susisiekimą bei saugias eismo sąlygas.

Pasak Lietuvos geologijos tarnybos, ši įgriuva pastebėta dar 2018 metų pavasarį. Tarnybos vyriausiojo specialisto Vido Mikulėno teigimu, įgriuva yra „gyva“ – neseniai įgriuvo apie 2 metrų ilgio urvo, besitęsiančio pietų kryptimi nuo kelio, priemolio skliautas.

Pasak geologo, šioje vietoje kelio konstrukcija su danga jau keletą metų pastebimai dumba, o geologinį reiškinį reikšmingai aktyvuoja paviršinio vandens srautas, periodiškai subėgantis ir nuo asfalto dangos.

Tarnybos teigimu, šį pavasarį, vykdant karstinio regiono stebėseną, Biržų ir Pasvalio rajonuose nustatyti septyni nauji karstiniai reiškiniai, o baigiantis gegužei – dar du.

Didžiausias pavojus užfiksuotas Biržų rajone, Juostaviečių gyvenvietės vandenvietėje, kur kovą vos už trijų metrų nuo eksploatuojamo gręžinio atsivėrė apie septynių metrų gylio įgriuva. Iki kovo 19 dienos ji dar išsiplėtė ir buvo užversta molingu gruntu.

Karstinių reiškinių monitoringą Geologijos tarnybos specialistai atlieka du kartus per metus, pavasarį ir rudenį, pagal metinius stebėsenos planus labiausiai sukarstėjusiuose Biržų rajono plotuose.

Reaguojant į atsiradusius reiškinius, inventorizacija papildomai vykdoma ir kitose savivaldybėse, daugiausia Pasvalio rajone.

Gyventojai ir infrastruktūros valdytojai raginami būti budrūs,