Kaip pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, daugelio saugomų teritorijų direkcijos kasmet rengdavo tradicines vasaros saulėgrįžos šventes.

Tačiau šiais metais daug kur jos atidėtos kitiems metams.

Nebus švenčiamos jau tradicija tapusios Joninės Žemaitijos nacionaliniame parke, Kernavės kultūriniame rezervate, Dieveniškių istoriniame regioniniame parke.

Tačiau kitur šventės vyko ar vyks laikantis pokarantininiam laikotarpiui numatytų rekomendacijų, pranešė tarnyba.

Vištyčio regioninio parko direkcija su vietos bendruomene Jonines šventė antradienio vakarą prie Vištyčio ežero,  Varnių regioninio parko direkcija Rasų šventę rengė pirmadienio vakarą ant Šatrijos piliakalnio.

Kuršių nerijos nacionalinis parke antradienį Joninių švente baigėsi kelias dienas vykęs folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“.

Tuo metu Sartų ir Gražutės regioninio parko direkcija organizavo naktinį žygį gamtoje.

Pagal liaudies kalendorių, birželio 24-oji – Rasos, Kupolės, Saulės, Krešės – senoji lietuvių vasaros saulėgrįžos šventė, vėliau sutapatinta su šv. Jono diena ir pavadinta Joninėmis.

Vasaros saulėgrįža – tai ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metas. 

Joninių šventes organizuoja atskiros savivaldybės, apie jas informacija skelbiama savivaldybių puslapiuose.

Nors karantinas atšauktas, tačiau siekiant užkirsti koronaviruso plitimą, galioja reikalavimai laikytis saugaus atstumo.

Uždarose patalpose vykstančiuose renginiuose saugaus dviejų metrų atstumo bus galima ir nesilaikyti, jeigu bus užtikrinama, kad dalyviai viso renginio metu dėvi veido apsaugos priemones.

Tuo metu atvirose erdvėse turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei vieno metro atstumas tarp žiūrovų.

Tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse atstumo apribojimai netaikomi sutuoktiniams, artimiesiems giminaičiams, įtėviams, įvaikiams, globėjams ir rūpintojams.

Šiuo metu kultūros, pramogų, sporto renginiuose, vykstančiuose uždarose erdvėse, gali dalyvauti iki 150 žiūrovų, atvirose erdvėse – 700.