„Vandens tekėjimo debitas sumažintas, teka, bet mažiau, dabar bandome sustabdyti, – sakė Panevėžio savivaldybės vicemeras Valdemaras Jakštas. – Yra trys užtvarai įleidžiami, vienas jau įleistas, antras leidžiamas, turi būti įleistas ir trečias. Tai dalį vandens tekėjimo sustabdė“.

Anot jo, pačioje užtvankoje vandens lygis pažemėjo, tačiau ar tai galėjo turėti įtaką vandens gyvūnijai ir kokią, bus sprendžiama Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje. Jis antradienį pavėlintas, kadangi posėdžio dalyviai tebėra įvykio vietoje.

„Pramoninės veiklos šalia kaip ir nebėra. Užtvanka buvo statoma sovietiniais laikais – dėl kineskopų gamyklos „Ekranas“ reikėjo didelio kiekio vandens stiklo lydymo krosnių aušinimui. Dabar gamyklos nebėra, vandens poreikio tokio nėra, bus vertinama, ar galėjo būti poveikis gyvūnijai, žuvims, bet gamybai, pramonei preliminariai neturės poveikio“, – teigė V. Jakštas.

Vicemero teigimu, užtvankos apylinkės yra tapusios rekreacinės paskirties zona, čia įrengti paplūdimiai, pramogų aikštelės, palei marias driekiasi kelių kilometrų takas.

Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, naujausiais duomenimis, apie 12.30 val., vandens lygis Nevėžyje ties Panevėžiu pasiekė kritinį lygį ir yra 354 cm virš stoties nulio. Stichiniu lygiu laikoma 450 cm riba.

„Ties tokiais lygiais yra apsemiamas paupys žemiausiose vietose, pavyzdžiui, Skaistakalnio parkas ir pan. Vandens lygio kilimas sulėtėjo, nes situacija buvo stabilizuota, taigi pastatų apsėmimo pavojus sumažėjo, tačiau gyventojai turi toliau išlikti budrūs ir stebėti situaciją. Poplūdžio banga slenkasi žemyn upe“, – skelbė tarnyba.

Nevėžyje ties Babtais pasiektas rekordinis rugpjūčio mėnesio vandens lygis dėl praėjusių lietingų orų, tačiau dėl avarijos vanduo toliau kyla, pranešė tarnyba. Anot jos, kol kas sunku pasakyti koks poveikis bus žemiau esančiose vietovėse prie Nevėžio. Tikėtina, kad vandens lygis dar kurį laiką kils, yra rizika kad gali būti apsemti paupiai ir arčiausiai upės esantys pastatai. Hidrologai ir toliau seka situaciją.

Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), vandens šiuo metu prateka mažiau nei ryte, kuomet įvyko avarija.

„Vanduo prateka, bet didžioji tėkmė sustabdyta“, – BNS sakė PAGD atstovė Edita Zdanevičienė.

Eismą ties užtvanka šiuo metu ir toliau reguliuoja policijos pareigūnai, įvykio vietoje tebedirba sunkioji technika.

Lūžo šliuzo užtvaras

Apie įvykusią nelaimę antradienio rytą įspėjamosiomis žinutėmis informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

„Toje vietoje turime gedimą, šliuzo deformaciją. Mūsų turima informacija, didelis kiekis vandens teka ir pildo iš baseino į Nevėžio upę, pildosi vaga. Faktas įvykęs, galimos grėsmės dėl Nevėžio išsiveržimo“, – BNS sakė PAGD Situacijų koordinavimo skyriaus atstovas.

Įvykio likvidavimu rūpinasi Panevėžio savivaldybės administracija ir atsakingos institucijos. 

Ekrano gamyklos tvenkinys dar vadinamas Ekrano mariomis yra Biliūno gatvėje, rytiniame Panevėžio miesto pakraštyje, ir tęsiasi Panevėžio rajone. 

Panevėžio savivaldybės vicemeras V. Jakštas BNS teigė, jog šiuo metu bandoma sustabdyti tekantį užtvankos vandenį nuleidžiant avarinius užtvarus.

„Susidariusi pavojinga situacija, pusė užtvankos neuždaryta ir pro ją eina vanduo, patvindė parką, dabar vyksta darbai, mėginame įleisti avarinius užtvarus, kurie uždarytų kanalo dalį, kur užtvaras išlaužtas. Vandens kol kas palyginus ne daug, per pavasarinius potvynius būdavo daugiau, bet tai neguodžia. Vanduo nevaldomas“, – BNS sakė vicemeras.

Anot jo, pagal projektą anksčiau tokioms situacijoms suvaldyti buvo numatyti „skydai, jei kas nutiktų, kad galima būtų apriboti vandens išbėgimą“.

„Situacija turėtų būti suvaldyta, bet dar vyksta darbai, tad kol neperšokai griovio, nesakyk op. Pagrindinis tikslas sustabdyti tą dalį užtvankos. Panašaus įvykio nėra buvę, teka didžiulė vandens jėga, sunku net nupasakot, kokia tai jėga, sulankstytos stambios užtvankos metalo konstrukcijos, kurios lanko skydus“, – sakė vicemeras.

Anot jo, savivaldybės administracija apie įvykį sužinojo po 7 val. ryte.

Parke telkšo vanduo, reguliuojamas eismas

Vanduo šiuo metu telkšo Skaistakalnio parke ties pėsčiųjų tiltu, kur yra dauba. Kol kas susiformavusi didelė bala, tačiau pavojaus nesama, teigė vicemeras.

„Kol kas nieko baisaus nėra, bet tokiu metų laiku – įspūdinga“, – sakė V. Jakštas.

Įvykio vietoje dirba ugniagesiai, užtvanką eksploatuojanti įmonė, budi policijos pareigūnai.

Anot Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo Tado Martinaičio, įvykio vietoje eismą reguliuoja policijos pareigūnai.

„Kadangi užtvankai tvarkyti reikalinga sunkiasvorė technika, prižiūrima, kad ji privažiuotų, reguliuojamas eismas. Kitas pareigūnų vaidmuo – kadangi upės lygis kyla, policijos prašoma pagalbos, jei būtų užsemtos aikštelės, kad operatyviau praneštų automobilių savininkams ir patrauktų“, – BNS sakė policijos atstovas.

Vidaus reikalų ministrės patarėja Daiva Ulbinaitė BNS teigė, jog ministerija palaiko ryšį su PAGD.

„Situacija žinoma, su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu aptarta, visų priemonių, kurių reikia, imtasi. Palaikome ryšį, jei prireiks papildomų priemonių, bus reaguojama“, – sakė D. Ulbinaitė.

Kreipėsi į prokuratūrą

Dėl situacijos Panevėžyje Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime narys Linas Jonauskas kreipėsi į prokuratūrą, Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos departamentą.

Seimo narys prašo institucijų ištirti, kas atsakingas dėl galimos užtvankos nepriežiūros ir įvykusios avarinės situacijos Nevėžio upėje bei kokia padaryta žala gyventojų turtui bei aplinkai.

L. Jonauskas taip pat prašo Aplinkos ministeriją prevenciniais tikslais inicijuoti Lietuvoje esančių didžiausių užtvankų patikrinimą, kad tokia situacija, kuri įvyko „Ekrano“ mariose, nepasikartotų kitose vietose.

Tai nėra pirma užtvankos avarija. Akivaizdu, kad priežiūros užtvankoms reikia didesnės.

„Tai nėra pirma užtvankos avarija. Akivaizdu, kad priežiūros užtvankoms reikia didesnės. Jei yra galvojančių, kad klimato kaita jų asmeniškai nepalies, tai „Ekrano“ marių atvejis parodo, kad klimato kaita veikia ne tik Arkties ledynus, bet ir mus visus. Šylant klimatui ir stiprėjant liūtims, tokių avarijų gali būti ir daugiau, todėl turime būti pasirengę. Užtvankų patikra turi būti prioritetinė“, – sako L. Jonauskas.

Seimo narys L. Jonauskas mano, kad užtvankos, nebeatliekančios savo funkcijų, turi būti demontuotos.

Linas Jonauskas (Dainiaus Labučio/ELTOS) nuotr.

„Lietuvoje yra daugybė savo funkcijų neatliekančių užtvankų. Galimai aplaidžiai prižiūrimų ir susidėvėjusių užtvankų būklė kelia grėsmę ne tik gamtai, bet ir žmonių turtui ir net gyvybei. Valdantieji į savo programą buvo įsirašę siekį tokias užtvankas demontuoti. Dabar tam yra puiki proga“, – teigia L. Jonauskas.

Atvėrė Pandoros skrynią

Panevėžio „Ekrano“ užtvankos avarija yra jau ketvirtoji šiemet – griuvo Adakavo, Palapojės ir Spiečiūnų užtvankos. Problema akivaizdi – Lietuvos užtvankos yra pasenusios, daugelis jų neprižiūrimos, todėl yra nesaugios.

Politikų ir institucijų noras laikyti neveikiančias užtvankas neprisiimant atsakomybės nei už jų saugą, nei už poveikį aplinkai turi savo kainą. Tokie seni statiniai pavojingi gyventojams ir jų turtui, toliau kenčia žuvys, prastėja upių ekologinė būklė. Jeigu nebus imtasi tikrų, o ne imituojamų veiksmų šalinti nenaudojamoms ir avarinės būklės užtvankoms, užtvankų avarijų bus daugiau, įsitikinusi aplinkosaugos ekspertė iš Upių atkūrimo centro Karolina Gurjazkaitė.

Pasak jos, užtvankų problemos Lietuvos aplinkosaugos specialistams yra gerai žinomos. Visų pirma jos yra migracijos kliūtis įvairioms žuvų rūšims ir turi didelį neigiamą poveikį upių ekologinei būklei. Kita problema – mūsų šalies užtvankos yra dažnai nefunkcionalios arba nepelningos, dėl to nėra rimtos priežasties prisiimti atsakomybės už jų priežiūrą ir remontą. Tokios nepelningos užtvankos kaip Panevėžio „Ekrano“ užtvanka („Ekrano“ gamykla nebeveikia nuo 2006 m.), yra paliktos likimo valiai, laukiant jų griūties, teigia aplinkosaugos ekspertė.

Aplinkos ministerijos užsakytos užtvankų studijos duomenimis, bent apie 40 proc. užtvankų galėtų būti nenaudojamos. Kiekvieną pavasarį, prasidėjus potvyniams, pasipila ir užtvankų avarijos. Deja, valdantieji apie užtvankų problemas tik kalba, bet realių veiksmų nėra numatę, apgailestauja K. Gurjazkaitė. Anot jos, vandensaugos tikslams įgyvendinti iš esmės nėra skirta adekvataus finansavimo. Šiemet, Vandens įstatymo projekto pristatymo socialiniams partneriams metu, Aplinkos ministerija teigė, kad vandensaugos problemų sprendimui bus skirta apie 10 milijonų eurų. Užtvankų demontavimui greičiausiai atitektų tik maža dalis šios sumos. Nors naujame Vandens įstatyme aiškiai numatytas tikslas, kad nenaudojamos užtvankos turi būti šalinamos, ir Upių baseinų rajonų valdymo planuose identifikuota beveik 300 žuvų migracijos kliūčių, šių lėšų pakaktų tik saujelei užtvankų pašalinti, teigia Upių atkūrimo centro aplinkosaugininkė.

Belmonto užtvanka/D. Labučio (ELTOS) nuotr.

Užtvankos yra trumpaamžiai statiniai, vidutiniškai gyvuojantys 50 metų iki to laiko, kai jas reikia kapitaliai remontuoti. Nenaudojamos ir neprižiūrimos užtvankos yra tiksinti bomba. Panevėžio „Ekrano“ užtvankos avarijos istorija kartosis ir atneš daugiau sumaišties ir nuostolių, jeigu Aplinkos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija ir kitos institucijos į pasenusių užtvankų problemą nepažiūrės rimtai, ir neskirs adekvataus finansavimo šalinti visas nereikalingas ir pavojingas užtvankas, visiems laikams panaikinant avarijos grėsmę, perspėja ekspertė.

Upių atkūrimo centras yra nevyriausybinė organizaciją, siekianti, kad Lietuvoje būtų šalinamos nesaugios, nenaudojamos ir nepelningos užtvankos tam, kad būtų atveriami žuvų migracijos keliai ir gerinama upių ekologinė būklė.