Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą pasirašė 31 parlamentaras iš valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė BNS patvirtino, kad šį kreipimąsi paskatino praėjusį mėnesį priimtas Aukščiausiojo Teismo sprendimas.

Septynių teisėjų kolegija tuomet paskelbė, kad atliekant kratą pas teisėją ir asmens kratą būtinas Seimo, o tarp Seimo sesijų – prezidento sutikimas, nes krata suvaržo asmens laisvę.

Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą grindė Konstitucija, kuri draudžia be Seimo ar prezidento sutikimo varžyti teisėjų laisvę, ir Teismų įstatymu, kuris detalizuoja draudimą atlikti teisėjų kratą.

Kreipimąsi parengę Seimo nariai teigia, kad ribojimai atlikti kratą pas teisėjus turėtų būti vertinami kaip nepagrįsta privilegija, kuri trukdo tirti nusikaltimus.

„Vėlesnis kratos atlikimas teisėjo atžvilgiu, tik po to kai bus gautas Seimo ar Respublikos Prezidento sutikimas (...) teisėjui garantuotų absoliutų neliečiamumą nuo baudžiamojo persekiojimo veiksmų“, – rašoma Seimo nutarimo projekte.

Anot A. Širinskienės, projektą dėl kreipimosi Seimui numatoma pateikti penktadienį, jis gali būti priimtas kitą savaitę.

Parlamentarė sakė, kad dėl šio kreipimosi konsultavosi su Vyriausybės, Prezidentūros atstovais ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

STT direktorius Žydrūnas Bartkus BNS yra sakęs, kad Aukščiausiojo Teismo  sprendimas neigiamai paveiks kovą su korupcija.

Aukščiausiojo Teismo suformuotos taisyklės neturėtų paveikti teisėjų korupcijos bylos, nes joje pas aštuonis teisėjus kratos atliktos gavus tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės sutikimą.

Tačiau advokatai gali mėginti ja remtis politinės korupcijos byloje, kurioje kratos pas tuometinius Seimo narius Eligijų Masiulį ir Vytautą Gapšį atliktos nepanaikinus jų neliečiamybės, nes Konstitucijos nuostatos dėl draudimo varžyti Seimo narių ir teisėjų laisvę yra labai panašios.