Valda glėbyje sūpuoja savo antrąjį sūnų Gabrielių.

„Kadangi jau praėjo keli metai, tai nusprendėme, kad norime dar vieno, kad pirmam būtų broliukas ar sesutė. Tai planuotas, pakankamai greitai pavyko, labai džiaugiamės“, – pasakojo Gabrieliaus mama Valda.

Paulius tėvu tapo pirmą kartą, bet jau susimąstė ir apie antrąjį vaiką.

„Tai bus abiejų sprendimas, bet visą laiką norėtųsi ir antros atžalos“, – teigė Auroros tėtis Paulius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Valda tikino, kad labiausiai dvejoti dėl trečio vaiko gimdymo verčia šalies ekonomika. Mat jau ir du vaikus išauginti – nemenkas darbas.

„Reikia persvarstyti visus dalykus. Nes naujagimis, kad ir mažas žmogutis, daug reikalauja, – sauskelnės, rūbeliai. Kainos yra atitinkamos pas mus“, – kalbėjo Valda.

Sostinės gimdymo namų direktorius tikino, kad šių dvejonių pastaraisiais metais turi vis daugiau šeimų. Tad, nors būna dienų, kai gimdyti atvyksta ir per dešimt moterų, gimdyvių – vis mažiau.

„Prieš du metus pašonėje prasidėjo karas ir mes visi tą pajutom 2022-aisiais. Gimdyvių atvyksta mažiau“, – sakė Vilniaus gimdymo namų direktorius Bronius Žaliūnas.

Sumažėjęs gimstamumas ir didelis mirštamumas įsibėgėjo gerokai: Jungtinių Tautų parengtos prognozės numato, kad 2050 metais Lietuvoje liks tik 2 mln. 200 tūkst. gyventojų, o darbingo amžiaus gyventojų sumažės net puse milijono. Demografas sako, kad tai buvo galima nuspėti jau seniai.

„Jeigu tas suminis skaičius išlieka 1,5, tai yra du tėvus pakeičia pusantro vaiko, kita karta, tai automatiškai ilgalaikėje perspektyvoje gyventojų skaičius mažėja“, – aiškino  VDU demografas Daumantas Stumbrys.

Ekonomistas pripažino, kad mažėjantis gyventojų prieaugis gali keisti ir Lietuvos ekonomiką.

„Daugiau žmonių – didesnė paklausa, mažiau žmonių – mažesnė paklausa. Ir negana to, ta paklausos struktūra yra kitokia. Jaunesnio amžiaus žmonėms reikalingesnės vienos prekės, su gerokai aukštesne verte, kurią jie patys gali apmokėti“, – kalbėjo ekonomistas Algirdas Bartkus.

Jau ir dabar Užimtumo tarnyba stebi, kad darbo ieško vis vyresni žmonės.

„Vidutinis darbo ieškančio asmens amžius šiai dienai būtų 43 metai. Prieš dešimt metų buvo 41. Tai per dešimt metų darbo ieškantis asmuo tapo pusantrų metų vyresnis“, – užimtumo tarnybos stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Ir problema, pasirodo, ne tik šalies regionuose, bet ir mietuose. Labiausiai senstančių apskričių trejetuke: Panevėžys, Alytus ir Utena.

„Periferiniai regionai susiduria su dvigubu spaudimu, dvigubu gyventojų nutekėjimu. Žmonės emigruoja į užsienį ir žmonės emigruoja į miestus“, – teigė D. Stumbrys.

Tačiau ekonomistas šypsosi esą demografų nupasakota niūri ateitis prasilenkia su realybe.

„Katastrofos scenarijus yra teorinis. Mes gyvename ne teorijoje, o realiame gyvenime. Ir čia yra skirtumas tarp demografų ir ekonomistų, nes mes galime atsiremti jūsų teorinį modelį, bet tada sugrįšime abiem kojom ant žemės“, – kalbėjo A. Bartkus.

Reikia vieno paprasto dalyko, kad moterys norėtų gimdyti.

Vis dėlto mokslininkai tikina, kad skaičiai nemeluoja ir gimstamumui bei mirštamumui suvaldyti mato kelias išeitis: siūlo skatinti jaunų šeimų kūrimąsi ir į darbo rinką priimti migrantus. O Užimtumo tarnyba jau ir dabar stebi, kad darbo rinką gelbėja užsieniečiai.

„Šiuo metu Lietuvoje 140 tūkst. užsieniečių. Prieš metus buvo apie 80-90 tūkst. Jie dažniausiai užpildo trūkstamų profesijų vietas“, – teigė J. Zemblytė.

Vis dėlto šiuos sprendimus ekonomistas vadina trumpalaikiais ir tikina, kad vienintelė išeitis, pačių gyventojų noras kurti šeimą.

„Reikia vieno paprasto dalyko, kad moterys norėtų gimdyti. O čia jau priklauso nuo pačių moterų. Jei jos nori gimdyti, jos gimdo, jei ne, tai ne. Vyrai visada tam pasiruošę“, – sakė A. Bartkus.

Anot mokslininkų, tėvai šeimos pagausėjimą planuoti ims negreitai: apie gyventojų skaičiaus augimą Lietuvoje galime kalbėti nebent po 30 metų.

Žiūrėkite daugiau: https://lnk.lt/straipsniai/lietuvoje/demografine-krize-lietuvoje-mirsta-daugiau-gyventoju-nei-gimst…