Poros neskuba kurti šeimos

Kūdikio verksmas Vilniaus gimdymo namų personalui lyg muzika – vidutiniškai per dieną sostinėje gimsta apie dvidešimt kūdikių.

Prie krūtinės pirmagimę dukrą Ugnę glaudžia Skirmantė ir Vytautas. „Mano žmonos senelis buvo Ignas. Galvojau, kad dukra bus Ignė, bet gal geriau Ugnė. Irgi nieko, tinka. Tikriausiai bus labai ugninga“, – sakė laimingas mažylės tėtis. Prieš gimdymą tėvams buvo neramu, bet stresas jau praeityje. „Tai neįkainojama patirtis, net žodžių nerandu, kaip apibūdinti tą jausmą“, – teigė pirmagimės mama.

Tai neįkainojama patirtis, net žodžių nerandu, kaip apibūdinti tą jausmą.

Tomas ir Goda taip pat susilaukė dukros. „Tikrai nėra žodžių apsakyti šiam jausmui. Manau mums viskas pavyko labai puikiai“, – sako neseniai pagimdžiusi moteris. „Viskas praėjo gerokai sklandžiau, nei įsivaizdavome“, – priduria moters vyras.

Kol dvi poros apsipranta būti tėvais, Aistė su vyru ir naujagime Viltė jau ruošiasi namo. „Namuose laukia vyresnysis brolis. Emocijos pačios geriausios. Smagu, kad viskas praėjo sklandžiai“, – sako dviejų vaikų mama.

Kol vieni tėvai netveria džiaugsmu, kiti vis dar neskuba kurti šeimos. Dabar pirmo vaiko vidutiniškai susilaukiama 28–erių. „Laikmetis diktuoja savo taisykles. Jaunimui atsiveria labai didelės galimybės, todėl sunku sudominti tuo „darbu“, kuris yra pakankamai sunkus“, – sako Vilniaus gimdymo namų skyriaus vedėja Linda Širšinaitienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vardija rizikas

Vilniuje vis dažniau gimdo užsienio arba mišrių tautybių šeimos. „Tuščia vieta nebūna, ateis kiti – kitos rasės, kitos tautybės. Turime gimdyvių iš Afrikos ir kitų šalių. Rasių įvairovė didėja“, – tvirtino L. Širšinaitienė.

Jeigu tautiečiai toliau susilauks nedaug vaikų, laukia liūdnas scenarijus. „Pasekmės Lietuvai, kad ir kaip labai nemalonu tai sakyti, būtų liūdnokos. Lietuvių tauta po truputėlį trauktųsi ir natūralu, kad ko gero, tą vietą užimtų nelietuviai“, – apie galimas rizikas kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Šalies regionuose vaikų balsų jau nebesigirdi – nepadeda nei didesnės išmokos. „Kol kas tai didesnio efekto neduoda, nes vis tik mes turime suprasti, kad tai ne tik išmokų klausimas, o puikių sąlygų šeimoms sudarymas, kad jie galėtų saugiai jaustis, gautų tiek socialines, tiek švietimo, tiek sveikatos paslaugas“, – sakė Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

Valdžia vis žada stengtis Lietuvoje gerinti sąlygas jaunoms šeimoms. Į tai atkreipia dėmesį ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. „Lietuvos šeimos nyksta. Gimstamumas Lietuvos regionuose reikšmingai blogesnis nei dideliuose miestuose. Be to, regionuose grėsmingai mažėja jaunų moterų, nepakanka šeimai reikalingų viešųjų paslaugų“, – tvirtino pirmoji ponia.

Dėmesys – ankstukams

Mažiau vaikų gimsta ir visoje Europoje, todėl D. Nausėdienė į diskusiją Prezidentūroje sukvietė kitų šalių pirmąsias ponias ir tarptautinių organizacijų atstovus. Jie kėlė klausimą, kaip auginti Europą. „Turime imtis veiksmų. Ne kažkada ateityje, o dabar ir šiandien“, – sakė D. Nausėdienė.

Europoje vis daugiau naujagimių gimsta per anksti. Tai siejama ir su tuo, kad gimdo vis vyresnės moterys. „Kas dešimtas kūdikis gimsta neišnešiotas. Daugiau nei milijonas ankstukų kasmet miršta. Tai reiškia, kad kasmet miršta tiek vaikų, kiek yra gyventojų Miunchene“, – grėsmingus skaičius nurodo Pasaulinės neišnešiotų naujagimių dienos įkūrėja Silke Mader.

Kas dešimtas kūdikis gimsta neišnešiotas.

Daugelyje Lietuvos regionų net nėra gimdymo namų, ką jau kalbėti apie ankstukams reikiamą įrangą. „Regionuose, kurie traukiasi, o ligoninės užsidaro, yra pakankamai rizikinga susilaukti naujagimių, nes nežinoma, kaip bus pasiekiamos paslaugos“, – sakė iniciatyvų „Neišnešiotukas“ ir „Auginu Lietuvą“ įkūrėja Asta Speičytė–Radzevičienė.

Lietuvoje jau svarstoma, ar tikrai reikia draudimų vienišoms mamoms ir nesusituokusioms poroms pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu. Pastaruosius 60 metų gimstamumas mažėjo daugiau nei per pusę.