Savo keturias atžalas išauginusi Vaivos ir Povilo Sikorskių šeima nusprendė iš vaikų namų pasiimti vieną mergaitę. Bet vietoj vienos globotinės į namus parsivežė dvi, o netrukus šioje šeimoje atsirado dar septyni svetimi vaikai. Tačiau našlaičiams padedantys sutuoktiniai apmaudžiai stebisi tuo, ką jiems tenka įveikti.

„Užauginę savo vaikus ir turėdami gyvenimiškos patirties nusprendėme, kad galime padėti ir svetimiems vaikams. Taip mūsų šeimoje vienas po kito atsirado net devyni globotiniai“, – pasakoja V. Sikorskienė.

Didelės šeimynos globėjai labiausiai pasigenda valstybės paramos. Supratimo ir geranoriškumo ne visuomet sulaukia ir iš globos namų darbuotojų. Tačiau šeima džiaugiasi gerų žmonių pagalba, supratimu ir dėmesiu. Būtent jų dėka šiandien gausi šeimyna gyvena kaime ir turi automobilį.

„Tam, kad atitiktume šeimynos reikalavimus, mums reikėjo didelio namo. Ieškojome vienkiemio, kad vaikai jaustųsi laisvai, netrukdytų kitiems. Gyvendami mieste, šešių kambarių bute, nuolat turėjome vaikus drausminti, o kaimynams atrodėme kaip keistas darinys. Jie mūsų nesuprato, galvojo, kad vaikus auginame dėl pinigų ar kitų savanaudiškų tikslų, o su mumis susitikę laiptinėje tiesiog nesisveikindavo“, – pasakoja sutuoktiniai.

V. Sikorskienė prisipažįsta, kad savus vaikus auginti lengviau, nes saviškį galima auklėti taip, kaip išmanai. O svetimus vaikus auginantis žmogus yra visiems matomas, stebimas, privalo atitikti daugybę nustatytų normų. Bet, nepaisant šių sunkumų, sutuoktiniai tikina nesigailintys dėl tokio savo sprendimo.

Plačiau – LRT televizijos laidoje „Stilius“.