Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina dar neapsisprendusi, ar Lietuvai reikia priimti sulaikytuosius iš amerikiečiams priklausančios Gvantanamo karinės bazės.

„Sprendimo dar nepadariau, vyksta konsultacijos tiek tarp mūsų žinybų, tiek su JAV administracija. Man labai svarbu, kokios yra rizikos priėmus tokį žmogų Lietuvos žmonėms ir Lietuvos valstybei, ar tos rizikos yra valdomos ir kas man gali duoti tokį patikinimą, kuri institucija prisiims atsakomybę, kad tos rizikos yra valdomos. Kai gausiu tokį atsakymą, sprendimą priimsiu. Aš negaliu rizikuoti Lietuvos valstybės saugumu ir Lietuvos žmonių saugumu, jeigu tokių garantijų negausiu", - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė D.Grybauskaitė.

Kaip portalas jau rašė, kiekviena ES valstybė gali pati nuspręsti, ar padėti amerikiečiams ir priimti dalį paleidžiamų buvusių Gvantanamo kalinių, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali būti grąžinami į savo kilmės šalis.

Gvantanamo kalėjimas Kubos saloje įkurtas 2002 m. buvusios JAV karinės bazės teritorijoje. Jame amerikiečiai laiko asmenis, kuriuos sieja su terorizmu.

Artimųjų Rytų ir terorizmo eksperto Egdūno Račiaus žiniomis, nuo 2002 m. iš viso Gvantanamo kalėjime buvo įkalinti 775 asmenys. Šiandien jų likę mažiau nei 250, iš jų kaltinimai pateikti tik maždaug 25 asmenims (manoma, kad ateityje šis skaičius išaugs iki maždaug 80). Apie 50 asmenų jau formaliai laisvi, bet dar tebegyvena stovykloje, tad apie 170 žmonių likimas dar neaiškus.

Iš viso nepateikus jokių kaltinimų per visą Gvantanamo kalėjimo istoriją buvo paleista daugiau nei 500 žmonių, nuteisti tik 3 asmenys, o 5 mirė būdami ten.