Kai kurių politikų siūlymai įvesti papildomą Valstybės saugumo departamento (VSD) ir kitų specialiųjų tarnybų kontrolę atidedami mažiausiai iki tol, kol bus išrinktas naujas prezidentas.

Priešinosi daug kas

Beveik prieš mėnesį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas pasiūlė įsteigti vyriausybinį žvalgybos komitetą ir VSD bei kitas specialiąsias tarnybas kontroliuojančią inspektoriaus tarnybą. A.Anušauskas tuomet teigė, kad atitinkami įstatymų projektai bus siūlomi jau per kovo 10 d. prasidedančią Seimo pavasario sesiją.

Siūlyta, kad vadinamajam žvalgybos komitetui priklausytų premjeras ir tam tikrų sričių ministrai. A.Anušauskas sakė, kad toks komitetas turėtų galimybę formuluoti užduotis VSD ir kitoms specialiosioms tarnyboms bei kontroliuoti, kaip tos užduotys vykdomos.

Siekiant stiprinti parlamentinę saugumo kontrolę irgi siūlyta įkurti žvalgybos ir saugumo inspektoriaus tarnybą, kurioje dirbtų Seimo, Vyriausybės ir prezidento deleguoti pareigūnai. Jie tikrintų specialiųjų tarnybų veiklą, iškilus abejonių dėl veiklos pagrįstumo ir teisėtumo.

Tačiau šiems NSGK pirmininko siūlymams pasipriešino ne tik dabar specialiąsias tarnybas iš esmės kontroliuojanti prezidentūra, bet ir kai kurie valdančiosios koalicijos partneriai, taip pat opozicijos atstovai.

Todėl A.Anušauskas priverstas pripažinti, kad teks palaukti, kol jo pasiūlymai bus įgyvendinti. Jis leido suprasti, kad pirmiausia bus laukiama naujojo prezidento, su kuriuo galėtų būti aptartas naujas VSD ir kitų analogiškų tarnybų priežiūros modelis. Naujasis valstybės vadovas bus prisaikdintas šį vidurvasarį.

Premjeras neturi laiko

NSGK vadovas aiškina, kad nereikia keisti jokių įstatymų norint įsteigti vyriausybinį žvalgybos komitetą.

"Dabar galiojantis įstatymas leidžia Vyriausybei steigti tokias ar panašias institucijas. Juk yra vyriausybinis Strateginio planavimo komitetas, kuriame posėdžiauja visi svarbiausi ministrai. Analogiškas galėtų būti ir žvalgybos komitetas, vadovaujamas premjero. Jame dirbtų su nacionaliniu saugumu susiję ministrai. Toks komitetas priimtų rekomendacinio pobūdžio sprendimus, kurie būtų teikiami arba tiesiogiai specialiosioms tarnyboms, arba Vyriausybei patvirtinti oficialiais nutarimais", – teigė A.Anušauskas.

Jis dar nėra aptaręs šios idėjos su ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi, nes esą "vis neatsiranda tam laiko".

Neoficialiomis žiniomis, A.Kubilius atsargiai vertina pasiūlymą steigti žvalgybos komitetą ir yra linkęs nekonfrontuoti su VSD ir kitas specialiąsias tarnybas kontroliuojančiu Prezidentu Valdu Adamkumi. Neva tik po prezidento rinkimų galėtų būti grįžta prie šio klausimo.

Beje, kad būtų galima steigti žvalgybos inspektoriaus instituciją, derėtų keisti kai kuriuos įstatymus. Bet A.Anušauskas dabar jau tvirtina neskubėsiąs teikti pataisų. "Manau, kiek vėliau šiemet vis tiek pereisime prie Valstybės saugumo departamento įstatymo tam tikrų pataisų. Tuo pačiu bus galima apsitarti ir priimti pataisas dėl žvalgybos inspektoriaus institucijos steigimo", – kalbėjo jis.

Atmeta kaltinimus

NSGK vadovas tvirtino, kad sulaukė nemenko priešinimosi, kai tik paskelbė savo idėjas dėl didesnės specialiųjų tarnybų kontrolės.

"Priešinimasis didžiulis, ir ateina iš daug kur. Mane stebina, kai priekaištaujama, kad tokie pasiūlymai reiškia visišką saugumo tarnybų kontrolės perdavimą vyriausybinėms institucijoms ar parlamentui. Taip toli gražu nėra. Tai tik idėjos dėl to, kaip sustiprinti tokių institucijų parlamentinę kontrolę, kaip padaryti jų veiklą aiškesnę ir suprantamesnę, kaip užtikrinti tam tikrą ryšį tarp parlamento, Vyriausybės ir tokių institucijų. Akivaizdu, kad dabar tokio ryšio stinga", – įsitikinęs A.Anušauskas.

Pasak jo, dabartiniai įstatymai leidžia iškilus abejonių, kad asmuo sekamas, kreiptis į teismą. "Bet parlamentarams iškylančių klausimų gali būti kur kas daugiau, negu susijusių tik su vieno asmens sekimu ar nesekimu. Nauja inspektoriaus tarnyba padėtų vykdyti tiesioginę kontrolę", – sakė A.Anušauskas.

Anot komiteto pirmininko, inspektoriai turėtų galimybę susipažinti su operatyvine medžiaga, bet politikai operatyvinės medžiagos, tokios kaip telefonų pokalbių išklotinės, negalėtų matyti.

Vertina atsargiai

Valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos atstovas NSGK Vytautas Bogušis atsargiai vertino A.Anušausko ketinimus. "Idėjos gal ir įdomios, bet reikalauja labai plačios, ilgos ir išsamios diskusijos. Turi būti išsiaiškinta, ką veiktų tos siūlomos institucijos, kiek jos atitiktų mūsų Konstituciją, ar jos tikrai reikalingos", – svarstė valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos atstovas V.Bogušis.

Opozicijos lyderis socialdemokratas Gediminas Kirkilas atkreipė dėmesį, kad A.Anušauskas siūlo dubliuoti prie Valstybės gynimo tarybos įsteigtos specialios institucijos veiklą arba apskritai perimti ją. "Prieš teikiant tokius "naujus" siūlymus, reiktų pasidomėti, kas jau yra, – sakė G.Kirkilas. – Kodėl taip daroma, galima tik spėlioti. Įtariu, kad tai amžinas konservatorių noras įlįsti į operatyvinės veiklos sistemą. Manau, šie siūlymai yra neapgalvoti, o bandymas perimti kontrolę iš Prezidento į Vyriausybės rankas kertasi su Konstitucija."