Statistika kelia nerimą

Dingusių žmonių šeimų paramos centro duomenimis, per tris pirmuosius 2023 m. ketvirčius paieškų registre užregistruota apie 1,7 tūkst. vaikų, 2022 m. ieškota beveik 2 tūkst. vaikų. Statistika rodo, kad  būta metų, kai dingusių vaikų skaičius Lietuvoje viršijo 3 tūkst.

Dingusių žmonių šeimų paramos centras skelbia, kad dauguma tokių vaikų greitai atsiranda: maždaug 70 proc. jų – į globos įstaigas negrįžę nepilnamečiai. Tačiau registruojami ir iš šeimynų, šeimų dingę vaikai. Antra pagal dažnį priežastis – vieno iš tėvų išvežami vaikai, kartais į užsienį. Mažesnius vaikus (iki dešimties metų) pagrobia ir susiginčiję tėvai, kartais jie tiesiog išsineša vaiką. Neretai ir patys vaikai nepranešę išeina pas draugus ar patraukia pramogauti ir nustatytu laiku negrįžta namo.

Žinoti buvimo vietą

„Norstat“ Lietuvoje atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, didelei daliai Lietuvos tėvų yra tekę patirti nerimą dėl savo nepilnamečio vaiko saugumo ir jo buvimo vietos. 53 proc. atžalų turintiems šalies gyventojams yra nepavykę prisiskambinti savo vaikui, kai jų išmaniojo telefono garsas buvo išjungtas. Trečdalis respondentų, dalyvaudami tyrime, išreiškė poreikį žinoti, kur yra jų vaikai, ir turėti galimybę klausytis jų aplinkos. Daugiau nei pusė apklaustųjų teigė norintys visada pasiekti savo atžalas.

„Situacija mūsų visuomenėje keičiasi: vaikų savarankiškumas, kuris be jokių alternatyvų buvo skiepijamas vos mokyklą pradėjusiems lankyti nepilnamečiams prieš kelis dešimtmečius, dabar nebėra toks besąlygiškas kaip anksčiau. Didelė dalis tėvų nori žinoti, kur konkrečiu metu yra jų vaikai. Šio visuomenės elgsenos pokyčio tikrai negalime vadinti per didele kontrole, tėvų įsitraukimas į vaikų veiklas kuria abipusį saugumą“, – sako psichologė Inga Būdvytytė.

Tyrimo duomenys rodo, kad didžioji dalis – 42 proc. – mūsų šalies tėvų, kai patys negali pasirūpinti vaikais, juos patiki seneliams. Daugiau nei ketvirtadalis atžalas auginančių mūsų šalies gyventojų vaikų saugumu rūpinasi patys, naudodami išmaniuosiuose įrenginiuose įdiegtas buvimo vietą stebėti leidžiančias aplikacijas. Populiariausia mokama aplikacija – „FindMyKids“. Ją Lietuvoje dažniausiai naudoja 35–44 metų amžiaus tėvai.

„Vaikai gausiai naudoja šiuolaikines technologijas, nenoriai skiriasi su išmaniaisiais telefonais, todėl šiuos įrenginius pasitelkti vaikų saugumui yra išties naudinga. Šiais laikais įdiegti programėlių į telefonus yra itin paprasta. Tačiau svarbus kitas klausimas – kaip vaikui paaiškinti, kad norite stebėti jo buvimo vietą. Atžala turi suprasti, dėl ko tai reikalinga“, – kalba I. Būdvytytė.

Ragina saugoti atžalas

Privataus detektyvo Olego Rimano teigimu, rūpinimasis vaikų saugumu ir prevencija, kad jie nedingtų be žinios, yra itin svarbi tėvų atsakomybė.

Ilgametės darbo policijoje patirties turintis detektyvas sako, kad į jį tėvai kreipiasi tada, kai policijos pastangos rasti vaiką būna bevaisės.

„Mes galime tik padėti policijai – dar kartą patikrinti surinktą informaciją, ją įvertinti, iškelti naujų versijų. Tačiau dingimo atveju, žinoma, svarbu kuo greičiau pradėti ieškoti, nes daugiau galimybių rasti. Todėl tėvams labai pravartu žinoti, kur yra jų vaikas ir kada dingo ryšys su juo“, – komentuoja patyręs detektyvas.

Septyni patarimai, kaip rūpintis vaikų saugumu:

1. Suteikite vaikams pagrindinę saugumo informaciją. Vaikai turėtų žinoti savo gyvenamąją vietą, kad galėtų ją pranešti, jei pasiklystų. Išmokykite vaikus, kaip susisiekti su policija ar kitomis tarnybomis, kai prireikia pagalbos. Padėkite įsiminti šeimos narių telefonų numerius.

2. Aiškiai nurodykite ribas, ką vaikai gali ir ko negali daryti. Pasakykite, kur jie gali eiti be priežiūros, su kuo gali bendrauti, ir ką daryti, jei jiems kas nors kelia nerimą. Paaiškinkite vaikams, kad jie neturėtų kalbėtis ar eiti su nepažįstamais žmonėmis, net jei šie siūlo pagalbą, dovanų ar prašo padėti.

3. Susitarkite dėl susitikimų vietos. Pasirinkite aiškią vietą, kur susitikti, jei esate viešoje erdvėje (prekybos centre, parke) ir netyčia pasimesite. Tai padės vaikui jus greičiau rasti.

4. Naudokitės technologijomis. Vaikams, turintiems išmaniuosius telefonus ar išmaniuosius laikrodžius, įdiekite programėlių, pavyzdžiui, programėlę „Findmykids“, kad žinotumėte tikslią savo vaiko buvimo vietą, gautumėte pranešimų, kai vaikas pakeičia vietovę ar vietą, ir nedelsdami susisiekite su juo. Išmokykite, kaip naudotis buvimo vietos dalijimosi funkcijomis ir SOS mygtuku, kad galėtų susisiekti su jumis nelaimės atveju.

5. Kurkite pasitikėjimu grįstą tarpusavio ryšį, nevenkite pokalbių apie saugumą. Vaikai turėtų jaustis saugūs pranešdami tėvams, jei kas nors mažuosius trikdo arba kelia įtarimą. Periodiškai kalbėkitės apie saugumą. Kartais vaikai gali pamiršti detales, todėl svarbu nuolat jas priminti.

6. Stebėkite aplinką. Žinokite, kur yra vaikai, su kuo jie bendrauja, ir kiekvieną kartą aptarkite jų planus, kai jie eina iš namų. Stebėkite vaikų veiklą internete. Paaiškinkite apie pavojus, kurie gali slypėti virtualiojoje erdvėje.

7. Sukurkite „kas, jeigu...“ scenarijų. Paaiškinkite vaikams, kad, jei pasiklys, jie turėtų kreiptis į policininką, apsaugininką ar parduotuvės darbuotoją. Išmokykite vaiką bėgti į saugią vietą ir garsiai šaukti pagalbos, jei kas nors bando jį sekti ar paimti.