Seimas vakar nutarė toliau svarstyti abu alternatyvius dirbtinį apvaisinimą įteisinančius įstatymo projektus, bet parlamentarai neatsikratė juos kamuojančių baimių.

Vaikas yra stebuklas

Abu projektai bus apsvarstyti parlamento Sveikatos reikalų komitete, kuriam pavesta juos sujungti. Kol kas truputį didesnio palaikymo Seime sulaukė Dangutės Mikutienės teiktas projektas, kuriuo iš esmės būtų įteisinama dabar galiojanti dirbtinio apvaisinimo tvarka. Už šį konservatyvų projektą balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 3, susilaikė 30.

Pasak projekto autorės, jos teikiamas įstatymo projektas remiasi nuostata, kad vaikas yra stebuklas ir jokiu būdu negalima sudaryti galimybių embrionus gaminti masiškai.

D.Mikutienės siūlomame projekte draudžiama tiek lytinių ląstelių donorystė, tiek embrionų šaldymas. Pagal šį projektą embrionų turi būti sukurta tik tiek, kiek vienu metu jų būtų perkelta į gimdą, ir jų skaičius negali viršyti trijų, o dirbtiniu būdu pastoti būtų leidžiama moteriai iki 45 metų.

Projekto kritikai pažymėjo, kad D.Mikutienės siūlomas įstatymo projektas iš esmės įteisintų jau dabar egzistuojančią tvarką ir būtų naudingas tik 20 proc. nevaisingų šeimų.

Nevaisingumas yra liga

Buvusio sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko teikiamu įstatymo projektu leidžiama ir vyriškų, ir moteriškų lytinių ląstelių donorystė, o embrionai galėtų būti laikomi iki penkerių metų. Pagal A.Čapliko teikiamą projektą dirbtinai apvaisintos galėtų būti moterys iki 50 metų.

Taip pat A.Čaplikas pabrėžė, kad būtina numatyti valstybės kompensavimą už dirbtinį apvaisinimą, nes esą šiuo metu galiojanti tvarka, kai tokia paslauga yra mokama, dirbtinį apvaisinimą padaro turtingųjų privilegija.

Už A.Čapliko projektą balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 23. Pristatydamas teikiamą projektą A.Čaplikas teigė, kad pagrindinis jo įstatymo motyvas yra tas, kad nevaisingumas yra liga, kurią reikia gydyti, o ne Dievo bausmė.

"Nevaisingumas nėra Dievo bausmė. Tai liga. Jei mes nevaisingumą laikytume Dievo bausme, tai taip galime prieiti iki to, kad ir vėžys yra Dievo bausmė", – sakė A.Čaplikas.

Bijo prekybos gyvybe

Tačiau konservatyvesni Seimo nariai tikino, kad buvusio sveikatos ministro teiginiai yra paremti ne dokumentais, o dirbtinio apvaisinimo paslaugas teikiančių medicinos įstaigų norais.

"Kodėl Lietuvoje gali tik iš trečio ketvirto karto susilaukti vaikelio, o užsienyje – daug dažniau?" – retoriškai A.Čapliko klausė D.Mikutienė ir pati atsakė: "Nes čia už kiekvieną kartą imami pinigai."

Užslėptų finansinių interesų A.Čapliko projekte aptiko ir konservatorius Rimantas Dagys. "Man, kaip katalikui ir gamtos mokslų daktarui, šiek tiek žinančiam apie gyvybę, embrionas yra gyvybė ir niekas negali paneigti jo teisės gimti. O visa kita yra žudymo filosofija. Kaip ir už to slypintys verslo interesai pardavinėti ar iš embrionų gaminti visokius losjonus ir kremus", – kalbėjo R.Dagys. A.Čaplikas R.Dagiui atkirto, kad jo mintys – "kosmonautiškos".

Svarstymus dėl dirbtinio apvaisinimo Seimas tęs gruodžio pabaigoje.

Įstatymo nepriima 11 metų

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu "Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo".

Jame numatomas moters dirbtinis apvaisinimas tik sutuoktinio lytinėmis ląstelėmis, taip pat nustatyta, kad tokiu būdu gali būti apvaisinamos ne vyresnės kaip 45 metų moterys. Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, dėl vaisingumo sutrikimų kenčiančios šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.

Statistika rodo, kad apie 15–20 proc. visų Lietuvos šeimų – kas penkta ar šešta pora – yra nevaisingos.