Už jį balsavo 78 parlamentarai, prieš buvo trys, 27 Seimo nariai susilaikė. Galutinis jo tvirtinimas planuojamas kitą savaitę.

Per svarstymą apsispręsta, kad reforma vyks pagal „valstiečių“ atstovų premjero Sauliaus Skvernelio, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, partijos pirmininko Ramūno Karbauskio ir Švietimo ir mokslo komiteto vadovo Eugenijaus Jovaišos pasiūlytą planą. Jis numato, kad Vilniuje veiktų klasikinis universitetas bei technologinis universitetas, Kaune – klasikinis universitetas, taip pat čia galėtų veikti technologinis bei sveikatos mokslų universitetai. Šiaulių ir Klaipėdos universitetai taptų kitų aukštųjų mokyklų padaliniais.

Vyriausybė teikdama universitetų pertvarkos planą Seimui konkrečiai nurodė, kurie universitetai turėtų jungtis, šį planą rėmė ir opozicija, sakydama tai esant ambicinga reforma. Tuo metu „valstiečių“ lyderių vėliau pasirinktą kryptį opozicijos atstovai kritikavo, sakydami, kad pritarus šiam siūlymui reforma lieka be turinio.

BNS pateikia citatas iš Seime vykusios diskusijos.

Apie pirminį planą

Gabrielius Landsbergis: „Kas man yra liūdniausia, aš galiu pasakyti labai atvirai. Kai buvo atneštas pirmasis Vyriausybės planas, darbo grupės parengtas planas dėl universitetų tinklo optimizavimo, mes netgi buvome daug kritikuojami, kad opozicija jam pritaria. Opozicijoje mes neradome labai daug argumentų, kuriais galėtume paneigti tokio plano svarbą ir pasirinktą kryptį. Tačiau norint tokį planą įgyvendinti, reikėjo politinio stuburo, reikėjo atlaikyti tą planą, reikėjo apginti jį visuomenės akyse, reikėjo apginti jį prieš universitetus, ypač prieš kai kuriuos Seimo narius, kurie tą planą norėjo perrašyti pagal save. Šiandien aš galiu konstatuoti, kad tai nepavyko. Ministrė nesugebėjo atlaikyti plano, premjeras dėl nežinomų priežasčių nesugebėjo to plano apginti.“

Arūnas Gumuliauskas: „Todėl aš manau, kad tas pirmasis Vyriausybės planas buvo gan kietokas planas, ir galbūt kai kurios aukštosios mokyklos teigė, kad pažeidžiamos aukštųjų mokyklų autonominės teisės, tačiau jis privertė aukštąsias mokyklas kalbėtis tarpusavyje ir ieškoti optimalaus varianto. Visiškai sutinku, kad 1700 studijų programų yra tokia begalybė, kuri Lietuvai visiškai nereikalinga.“

Mantas Adomėnas: „Vyriausybė paleido šitą reformą nuogą į bruzgynus ir dabar interesų grupuotės kaip norės, taip tąsys. Iš tiesų siūlyčiau pasilikti prie Vyriausybės teksto. Dar geriau būtų grąžinti ekspertų tekstą, kurį jie atnešė į Vyriausybę. Ten buvo aiškus matymas, ten buvo išdėlioti žingsniai, kur mes einam.“

Apie naująjį planą

Gabrielius Landsbergis: „Vadinasi, iš principo mes siunčiame žinią, kad šiandien Seimas pasakys, kad faktiškai galima nekeisti nieko. Jeigu mes pažiūrėtume dabar į universitetų reakciją, visiems tinka – pradedant Kauno technologijos universitetu, P.Baršauskui tinka, VDU tinka, Vilniaus universitetui tinka, Šiauliams tinka. Visiems tinka. Kodėl? Atsakykite man į klausimą. Todėl, kad ten nieko nėra parašyta. Galima niekur nesijungti, nieko nekeisti ir turėti lygiai tą patį planą ir lygiai tą pačią situaciją, kuri yra šiandien.“

Aušrinė Armonaitė: „Tapo akivaizdu, kad kol neduotas tonas pertvarkai, tol universitetai apie jungimąsi mažai tesusimąstys. Kai kurių universitetų nomenklatūros ir nomenklatūrėlės kai kurių Seimo narių rankomis tampo aukštojo mokslo paklodę į skirtingas puses, kas daugiau resursų laimės iš to, kas daugiau pastatų gaus, kam pavyks pritraukti daugiau optimizavimui skirtų lėšų.“

Mantas Adomėnas: „Jau pakankamai analizuotas buvo politinės valios deficitas, kai iš ekspertų atėjusi labai aiški vizija Vyriausybėje buvo šiek tiek patampyta, bet dar atpažįstama, atpažįstamais bruožtais atėjo į Seimą. Ir čia, Seime, ji buvo iškastruota, niekaip kitaip čia nepavadinsi. Liko tas vienas sakinys, visas ekspertų darbas. Tą buvo galima sėsti ir sausio mėnesį premjerui be jokio išankstinio pasirengimo parašyti ant lapelio, būtų tiek pat vertas, kaip dabar visas tas darbas, kurio turinys išbraukytas, scenarijai išbraukyti (...). Jeigu nėra politinės valios ginti savo viziją, toliau bus sunkiau, nutarimas, ne įstatymas. Jį įgyvendinti tikrai reikės politinės valios ir aiškių politinių sprendimų. Ar turės tai Vyriausybė, kuri net savo vizijos Seime apginti nepajėgia, nežinau.“

Apie reformos būtinumą

Aušrinė Armonaitė: „Mažinimas išties yra gera priemonė sutaupyti ir tai yra gera priemonė atlaisvinti daugiau lėšų ir kitų resursų, kuriuos ateityje būtų galima investuoti į studijų kokybę, mokslo plėtrą, dėstytojų atlyginimus. Dėl to, aš manau, nors ir gal kiek vėlyvas, bet Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlymas bendrąja prasme buvo geras. Gaila, kad Švietimo ir mokslo komitete Seime jis buvo išprievartautas.“

Gintaras Steponavičius: „Taip, galėjome turėti aiškesnį judėjimą ir priekį, ir ypač į sinergiją vedantį jungimosi planą, kai stipriausieji Vilniuje ir Kaune universitetai užduotų toną. Deja, to mes šiuo priimamu nutarimu to neturėsime, bet aš komitete, pasakysiu tiesiai šviesiai, balsavau „už“ net ir šį gerokai mažiau ambicingą variantą ir pasakysiu keletą priežasčių kodėl. Pagrindinė priežastis yra tai, kad, kaip Aušrinė kalbėjo, turėtume sugebėti pakelti akis iš bliūdo ir pažvelgti, kas mūsų laukia artimiausią pusmetį arba metus. Po šio sprendimo priėmimo mūsų laukia ruduo ir stojimas į aukštąsias mokyklas bus stojimas daug griežtesnėmis taisyklėmis priimant į aukštąsias.“

Apie pedagogų rengimą

Mantas Adomėnas: „Nieko nesakydami apie tai, kur turi eiti edukologija, mes užprogramuojame, kad ji bus jungiama su (Vytauto Didžiojo) universitetu, į Kauną ji perkelta nebus, vadinasi, mokytojų rengimas liks čia, tuose rūmuose ir su autonomija, kurią žada jungimosi atveju dabartinei administracijai naujieji šeimininkai. Kitaip tariant, edukologijai vėl viskas pasiliks taip, kaip buvę, o tai yra sritis, kuri būtinai reikalinga, jeigu norime mokyklą traukti iš duobės. Edukologiją reikia perkelti ten, kur dabar yra kokybė, kur yra srautai. Nelaukti, bet tiesiog atiduoti administruoti, kaip ir siūlosi, Vilniaus universitetui.“

Apie Kauną

Mantas Adomėnas: „Kauno klausimas. Ten galėtų būti puikus, tikrai pasaulinio lygio universitetas, bet to sąlyga yra, kad susijungtų VDU su KTU ir su ESMU, tik taip galima sukaupti reikalingą mokslinio potencialo masę. Dabartiniame nutarime yra užprogramuota, kad tie trys universitetai liks atviri. Ir čia, deja, rektoratų valia nugali nacionalinį interesą. Ir atsitinka taip, kad iš tiesų įvyksta tam tikras universitetų privatizavimas. Universitetų vaidmens valstybėje privatizavimas, kur rektoriams patinka, ten jie jungiasi, kur nepatinka, nesijungia. Gal reikia galų gale bandyti diegti tai, ko reikia valstybei, o ne kaip nori rektoratai.“

Apie nežinią

Aušrinė Armonaitė: „Vienas dalykas yra kol kas tikrai aiškus – tai, kad Lietuva iki šiol neturi pasaulyje konkurencingo aukštojo mokslo. Šiuo metu, kai vyksta ši diskusija, šimtai ir tūkstančiai Lietuvos moksleivių, šimtai abiturientų, perspektyvių studentų naršo Didžiosios Britanijos ir Olandijos universitetų svetaines ir planuoja savo studijas ten, nes jie nežino, kaip atrodys Lietuvoje aukštasis mokslas, kokia bus jo perspektyva, nežino, kas įvyks su aukštojo mokslo politika Lietuvoje.“