Tai yra vienas iš 17-os Europos Sąjungos (ES) pernai patvirtintų vystyti projektų.

„Europos Sąjungos kibernetinės greito reagavimo pajėgos – be galo ambicingas projektas, tačiau visi veikiame bendroje kibernetinėje erdvėje, susiduriame panašiomis kibernetinio saugumo grėsmėmis. Todėl bendros greito reagavimo pajėgos – esminis visų šalių kibernetinio saugumo stiprinimo elementas, kuris padėtų užkardyti ir atremti įvairaus pobūdžio atakas, ypatingai ardomojo“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Lietuvos iniciatyvai ir kitiems Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) projektams gruodį pritarė 25-ios ES narės, sutarusios stiprinti bendrą gynybos politiką.

Bendrijos bendradarbiavimo kibernetinėje gynybos srityje projektui vadovauja Lietuva. Dar šešios ES šalys narės – Ispanija, Kroatija, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija ir Suomija – yra projekto dalyvės, o dar penkios valstybės – stebėtojos.

Anot Lietuvos krašto apsaugos ministerijos, pirmadienį Vilniuje surengtose diskusijose ES šalių narių atstovai apsikeitė nuomonėmis dėl bendrų kibernetinių pajėgų formos ir galimų užduočių apimties, aptarė teisinius ir kitus klausimus.

Pasak E. Kerzos, Lietuvos pagrindinis tikslas yra suburti šalis ir dalytis ne tik informacija, bet ir žmogiškaisiais resursais, mokslo pasiekimais, teikti pagalbą ES institucijoms, šalims narėms ir partneriams.

Anot Lietuvos, toks žingsnis ES šalių bendradarbiavimą kibernetinėje srityje pakeltų į naują lygmenį, kai nebūtų apsiribojama vien nacionalinėmis pajėgomis.

Vystant Bendrijos kibernetinių pajėgų projektą planuojama įvertinti teisinius tokių ES kibernetinių komandų veikimo aspektus, rengti bendrus mokymus ir susitarti dėl galimybės ateityje kurti bendrus kibernetinės gynybos įrankius.

Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos praėjusią savaitę paskelbė, kad Rusijos vyriausybė yra atsakinga už Ukrainą ir daugelį kitų šalių pernai paveikusį išpirkos reikalaujantį virusą „NotPetya“.