Draudimas dešimt metų kandidatuoti į Seimą per apkaltą pašalintiems asmenims siūlomas atsižvelgus į tarptautinę praktiką, sako Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Elvyra Baltutytė.

Jos vadovauta darbo grupė trečiadienį pateikė pasiūlymus, kaip įgyvendinti EŽTT sprendimą, kuris neproporcingu pripažino draudimą per apkaltą pašalintam prezidentui Rolandui Paksui iki gyvos galvos uždrausti būti renkamam į parlamentą. Premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grupė Vyriausybei pateikė tris alternatyvius Konstitucijų pataisų variantus.

"Darbo grupė vadovavosi nuostata, kad EŽTT sprendimą reikia įgyvendinti gerbiant Lietuvos Konstituciją ir teisės doktriną, darbo grupės manymu, neproporcingu pripažintas ribojimas gali būti pašalintas tik priėmus atitinkamas Konstitucijos pataisas. Tas kelias nėra lengvas, ir iš pradžių buvo išsakytos nuomonės, kad to galbūt nereikia daryti, bet išanalizavus visą doktriną darbo grupė priėjo vieningos išvados - kad turi būti daromos Konstitucijos pataisos", - trečiadienį per spaudos konferenciją sakė E.Baltutytė.

Pasak Vyriausybės atstovės EŽTT, darbo grupė siūlo nustatyti minimalų, jų manymu, dešimties metų terminą, tačiau įstatymų leidėjas gali apsispręsti ir dėl ilgesnio.
"Minimalią trukmę darbo grupė siūlo dešimt metų, bet tai yra minimalus terminas. Aš manau, kad įstatymų leidėjas ir dėl ilgesio termino galėtų apsispręsti, bet gal dvidešimt metų jau būtų per daug", - svarstė E.Baltutytė.

Ji tvirtino, jog panašiose bylose EŽTT panašų terminą yra pripažinęs proporcingu. "Pagal EŽTT praktiką, pavyzdžiui, Latvijos patirtį, EŽTT apžvelgdamas vienuolikos metų draudimą pripažino proporcingu. EŽTT vertino, kad vienuolika metų - pakanka, devyniolika - per daug", - sakė teisininkė.

Pusiau rimtai E.Baltutytė svarstė, jog toks draudimas gali turėti ir istorinį pagrindą.
"Vienas mano kolega juokavo, kad gal tai turi ir istorinį pagrindą, negaliu tiksliai pasakyti, bet, atrodo, senovės Graikijoje dešimčiai metų ištremdavo asmenį, kuris keldavo pavojų demokratijai", - sakė teisininkė.

Darbo grupės pateiktos pirmosios alternatyvos atveju siūloma keisti Konstitucijos 56 straipsnį, papildant jį punktu, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, Seimo nario pareigas galėtų eiti tik po dešimties metų.

Pasak E.Baltutytės, tai būtų "paprasčiausias ir labai formalus sprendimo įvykdymas".
Pagal antrąją alternatyvą, siūloma kartu keisti ir 78 Konstitucijos straipsnį, nurodant, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, negali būti renkamas prezidentu ar eiti jo pareigų.
E.Baltutytės vertinimu, labiausiai šalies konstitucinę doktriną atitiktų trečioji sūloma alternatyva - keisti 74 Konstitucijos straipsnį, jame numatant, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų

Konstitucijos pažeidimą, negali eiti prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų arba visų pareigų, kurių užėmimas susijęs su konstitucinės priesaikos davimu. Taip pat pagal šią alternatyvą, apkaltos būdu postų netekę asmenys gali būti renkami Seimo nariais ne anksčiau nei po dešimties metų.

"Trečioji doktrina, manau, yra labiausiai atsižvelgianti į KT doktriną, jinai išspręstų visas problemas, kad visi asmenys, kurie buvo pašalinti iš tokių pareigų, negalėtų eiti pareigų, kurios susijusios su priesaikos davimu, tai būtų optimaliausias siūlymas. (...) Mažiau problemų sukeltų atsižvelgiant į dabartinę konstitucinę doktriną, nes buvo pasisakyta dėl visų asmenų, kurie turi priimti konstitucinę priesaiką, tad mažiau klausimų kiltų, kokia apimtimi toliau galioja ši doktrina", - kalbėjo atstovė EŽTT.

Keičiant Konstituciją, už jos pataisą turi balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai parlamentarų.

Pats R.Paksas mano, kad jam turėtų būti suteikta teisė dalyvauti jau 2012 metų Seimo rinkimuose. Partija "Tvarka ir teisingumas" jau yra užregistravusi Seimo rikimų įstatymo pataisą, kuri leistų pašalintajam prezidentui tapti parlamentaru.
Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas sausio pradžioje paskelbė, kad Lietuva pažeidė

Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R.Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą. EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.

R.Paksas prezidento posto neteko 2004 metų balandį, kai Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.