Jeigu Konstitucinis Teismas (KT) priims nagrinėti Vilniaus teismo kreipimąsi dėl neteisėto praturtėjimo bylos, su šia nusikalstama veika susiję tyrimai gali komplikuotis, sako generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaišis.

„Iki šiol tos bylos judėjo lyg ir neblogai. Pernai pradėta 70 tokių ikiteisminių tyrimų, tačiau po pastarųjų kelių dienų įvykių, kai Vilniaus teismas E.Karaliaus byloje kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Baudžiamojo kodekso straipsnio galimo prieštaravimo Konstitucijai, prognozuotume, kad šiek tiek tų bylų tyrimai gali komplikuotis“, - sekmadienį LNK laidai „Alfa savaitė“ sakė prokuroras.

„Aišku, jeigu Konstitucinis Teismas priims nagrinėti tą Vilniaus teismo kreipimąsi. Bent jau aš prognozuočiau, kad ir kiti teismai, kurie nagrinėja analogiškas bylas, ko gero jas stabdys ir taip pat kreipsis į Konstitucinį Teismą“, - teigė pareigūnas.

Gegužės 21 dieną Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas nutarė stabdyti neteisėtu praturtėjimu kaltinamo kontrabandos karaliumi tituluojamo Viliaus Karaliaus sūnaus Edgaro Karaliaus bylą ir kreiptis į KT. Jo prašoma išaiškinti, ar Baudžiamojo kodekso nuostatos dėl neteisėto praturtėjimo neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir nekaltumo prezumpcijos principams.

Teismo nuomone, Baudžiamojo kodekso straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dėl neteisėto praturtėjimo sudėtis yra neaiški, dviprasmiška ir nesuprantama. Šiame straipsnyje nurodyta, kad: „Tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis,baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų“.

Sostinės teismo nuomone, tokiais atvejais, kai kas nors iš neteisėtų pajamų įgytą turtą užregistruoja kaltininko vardu arba realiai jam padovanoja šį turtą, lieka neaišku, ar kaltininkas turi ir gali žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

„Toks šios normos dėl neteisėto praturtėjimo turinys neleidžia suformuluoti aiškaus ir nedviprasmiško kaltės turinio“, - teigia teismas.

Anot teismo pranešimo, šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje įtvirtinta norma Lietuvos teisinėje sistemoje yra nauja, teisminės praktikos jos taikymo ir aiškinimo atžvilgiu nėra suformuota, o kadangi ši norma neaiški, dviprasmiška ir nesuprantama, siekiant nepagrįstai nesuvaržyti pagrindinių žmogaus teisių, būtina įvertinti šios normos atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui.

Tai jau antrasis Vilniaus teismo bandymas šioje byloje gauti KT išaiškinimą. Balandį KT grąžino Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismui jo prašymą pataisyti, nes jame nebuvo pateikta teisinių argumentų, kuriais būtų grindžiamas kodekso nuostatų neatitikimas Konstitucijai.

Advokato padėjėju Vilniuje dirbantis 28 metų E. Karalius kaltinamas, kad neturėjo teisėtų lėšų įgyti daugiau nei 7 mln. litų vertės turtą.

E.Karaliaus tėvas V.Karalius anksčiau buvo teistas ir kalėjo dėl kontrabandos. Prieš metus jis įkliuvo vėl dėl šių nusikaltimų. Sūnaus byla dėl neteisėto praturtėjimo buvo išskirta iš tėvo bylos.

Baudžiamasis kodeksas nustato, kad asmuo, turėjęs nuosavybės teise didesnį negu 65 tūkst. litų vertės turtą, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.