„Šiandien buvo dedami pamatai įstatymo projekto lygmenyje, kaip turėtų gimti tie kriterijai ir kas juos turėtų nustatyti. Jei bus įstatymai priimti, atsiras naujas subjektas – sveikatos centras, atsiras įgaliojimai Vyriausybei tokius kriterijus tvirtinti, o Sveikatos apsaugos ministerijai – tvirtinti paslaugų minimalų paketą“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Dulkys, po Vyriausybės sprendimo teikti Seimui projektus dėl sveikatos įstaigų pertvarkos.

„Šiandien konkrečių kriterijų aš nevardinsiu, nesakysiu, bet tam turime padėti būtent įstatyminius pamatus“,  – pridūrė jis.

Ministras taip pat akcentavo, kad įgyvendinus sveikatos priežiūros įstaigų reformą, atsirasiantys sveikatos centrai bus daugiau koordinatoriai tarp skirtingų paslaugų teikėjų, bet nebūtinai veiks kaip konkreti gydanti įstaiga.

„Tai yra koordinacinis elementas, valdysenos elementas, valdymo priemonė. Nes šiandien mums verkiant trūksta bendradarbiavimo, tiek kai kalbame apie konsiliumus, tiek kai kalbame apie pacientų pervežimą, apie greitosios medicinos pagalbos dispečerinių, brigadų darbą. Būtent – sveikatos centrai turi padėti spręsti kokybę mūsų valdysenos“, – sakė A. Dulkys.

Anot jo, Lietuvoje yra daug gerų gydytojų, kurie yra laukiami ir kitose šalyse ir jie išvyksta ne tik dėl finansinių aspektų.

„Kodėl jie Lietuvoje neapsistoja – ne tik dėl mažo atlyginimo, jie neapsistoja, nes nepatiria moralinio pasitenkinimo, nes jų netenkina tokios gydymo įstaigos su tokia valdysena, darbo organizavimu“, – kalbėjo ministras.

Nors savivaldybių asociacija teigia, jog reformai nėra pasirengta ir ragina labiau įsiklausyti į savivaldybių poreikius, A. Dulkys sako, kad su permainomis dauguma jų sutiko.

„Tikrai nemažiau nei trys ketvirtadaliai savivaldybių atliepė ir pripažino, kad joms reikia pokyčių. Tad toliau tęsime tą diskusiją, žiūrėsime konkrečius projektus, investicijas“, – kalbėjo ministras.

Jis turi per valandą patekti į atitinkamo lygio įstaigas ir jam turi būti užtikrinta, kad savo gyvenamojoje vietoje, savo savivaldybėje, jis gautų minimalų paketą svarbiausių paslaugų ir nebūtų, kaip kai kuriais atvejais, kad važiuojama į gretimą įstaigą iš akies išsiimti šapą.

Anot jo, pakeitimai užtikrins, kad skubi pagalba pacientui būtų užtikrinta per valandą, bet kuriame Lietuvos krašte.

„Jis turi per valandą patekti į atitinkamo lygio įstaigas ir jam turi būti užtikrinta, kad savo gyvenamojoje vietoje, savo savivaldybėje, jis gautų minimalų paketą svarbiausių paslaugų ir nebūtų, kaip kai kuriais atvejais, kad važiuojama į gretimą įstaigą iš akies išsiimti šapą“, – kalbėjo A. Dulkys.

Paklaustas, ar reforma iš tiesų gerins paslaugų prieinamumą pacientams, ministras tvirtina, kad pirmiausia siekiama jų kokybės.

„Aš siūlau pirma keisti naratyvą ir kalbėti ne šiaip apie paslaugų, o kokybiškų paslaugų prieinamumą“, – kalbėjo A. Dulkys.

„Vyriausybė deda pamatus, mes norime sugrąžinti pacientus į mažąsias savivaldybes, nes statistika, duomenys ir faktai rodo, kad pacientai jau balsuoja už reformas, balsuoja išvažiuodami į didesnes gydymo įstaigas, didesnes savivaldybes, nes pasigenda didelės dalies paslaugų“, – tvirtino ministras.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė teikti Seimui įstatymų projektus, numatančius jau nuo 2023-iųjų inicijuoti gydymo įstaigų pertvarką visose 60 šalies savivaldybių, ji turėtų trukti penkerius metus.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, esminis reformos principas yra mažinti stacionarinių bei didinti ambulatorinių paslaugų kiekį, patvirtinti bazinį medicinos paslaugų paketą įstaigai, užtikrinti skubią pagalbą visą parą, o sudėtingesnėms planinėms procedūroms pacientus nukreipti į stambesnes regionų įstaigas.

Be kita ko, steigiant naują darinį – sveikatos centrus, būtų leidžiama sudaryti bendradarbiavimo sutartis dėl paslaugų teikimo tiek su valstybinėmis ar savivaldybių, tiek su privačiomis įstaigomis.

Seimui pritarus, pertvarką užbaigti planuojama iki 2027-ųjų.