Jau tradicija spėjo tapti Maldos pusryčiai, kai skirtingų religinių konfesijų atstovai susirenka dvasiškai pabendrauti ir pasimelsti. Prezidentūroje juos priima šalies vadovas Gitanas Nausėda. Ir nors proga su dvasininkais pakalbėti gera, tačiau iš Prezidentūros nepranešama, kad G. Nausėda būtų prašęs svarbius dvasininkus raginti savo ganomuosius skiepytis arba, kad jie bent jau aiškiai atsiribotų nuo Bažnyčios tarnų, teigiančių, kad pasiskiepijusiųjų laukia pragaras. 

Praėjusį sekmadienį pranciškonas Paulius Vaineikis Pakutuvėnų tikintiesiems dėstė, jog galimybių pasas – žvėries ženklas ir kas jį naudos, bus nepriimti į Viešpaties karalystę. 

Kai kuriems dvasininkams toks brolio Pauliaus pamokslas iki šiol staigmena, sako jo negirdėję. 

„Dabar labai lengva nusišnekėti“, – sako Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius.

Vyskupija dar anksčiau suskubo atsiriboti nuo kunigų, pasisakančių prieš skiepus. Esą tai jų asmeninė, ne Bažnyčios nuomonė.

Tačiau su tuo sutinka ne visi. Dalis arkivyskupų ragina prieš garsiai ištariant ką nors blogo apie vakcinas, pirma pasitarti. 

„Dvasiškiai turėtų truputį prisilaikyti, paderinti savo kalbas su vyskupais, su vyresniais“, – teigia S. Tamkevičius.

Kad bažnyčia turi kalbėti vienu balsu, pritaria ir Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.

Tačiau dėl to dvasininkams niekas neateina į pagalbą. Valdžia dialogą su kunigais mezgė tik pernai, kai prašė bendradarbiauti dėl karantino ir atšaukti viešas pamaldas. 

„Jeigu iš valdžios tik gaunama žinia, kad reikia skiepytis, yra gera žinia, bet yra nepakankama“, – sako K. Kėvalas.

Kol valdžia sako nežinantys ar nenorintys žinoti apie prieš pandemiją bei skiepus pamokslaujančius, kiti iniciatyvų imasi patys. 

„Mes pirmiausia kalbėjomės su pačiais medikais, kad jie mums paaiškintų tų skiepų veikimą“, – teigia K. Kėvalas.

„Tai yra ne dvasinis klausimas šiuo atveju. Tai yra mokslo, medicinos klausimas, todėl turime klausyti gydytojų. Kaip jie pasakys, taip ir elgsimės“, – sako Vitalijus Mockus, stačiatikių arkivyskupijos kurijos kancleris.

Kauno arkivyskupija sako išplatinusi viešą kreipimąsi, kur paragino lankančius bažnyčią pasiskiepyti. Tą patį kartais pakartoja ir per pamaldas. 

Tačiau šviesti tikinčiuosius suprantama ne visų religinių konfesijų atstovams. 

„Ne, mes skelbiame evangeliją ir krikščionišką laisvę. Mes labai vengiame panašių socialinių temų pamaldose ir Bažnyčioje. Paliekame žmonėms spręsti, o apie skiepus turi kalbėti gydytojai“, – sako Mindaugas Sabutis, evangelikų liuteronų vyskupas.

Kardinolas S. Tamkevičius ragina nebijoti viešai prabilti visus dvasininkus.

„Tai darydami mes parodome savo krikščionišką meilę“, – sako kardinolas.