Gerai būti monopolininku, užsimanai ir pateiki savą ultimatumą, ne tik klientui, bet ir valstybei. Kaip „mažo bagažo gabentojas“ – „Ryanair“. Štai ims mūsų ir nebeskraidins iš Kauno.

Kyla mažiausiai trys klausimai: kodėl tik iš Kauno, kodėl oro uosto direktorė apie tai sužino tik iš žiniasklaidos ir kodėl mūsų valdininkai kaip susitarę tvirtina, kad nuo rugsėjo skrydžių „ir taip sumažėja“, kai „Ryanair“ atstovė aiškiai pasakė, kad skrydžių skaičius lygintinas ne su vasara, o su praėjusiu rugsėju? Na, įdomu, kaip bus išlaviruota. „Ryanair“ skrydžiai naudingi miestui net ir mažinant tuos mokesčius, tačiau kiek galima lankstytis prieš monopolininką?

Tačiau tai įvyks dar ne vasarą, vasara jau čia pat, sulauksime ir užsieniečių, o kol kas Laisvės alėja atidaro sezoną, pasitelkdama Alėjos Fontaną ir Alėjos Patacką. Čia vėl įdomu sužinoti, kad ligi šiol egzistavusios dvi bendrijos: „Laisvės alėjos bendruomenė“ ir „Kauno Laisvės alėjos bendruomenė“, kurios nuolat kažko nepasidalydavusios. Aišku ko – pačios Laisvės alėjos. Gal viena galėjo imti tą pusę, kur namų numeriai nelyginiai, o kita – kur lyginiai, jei jau kildavo konfliktų? Konfliktuoti lietuviai įpratę net bendrą darbą dirbdami, todėl žinia, kad bendrijos vienijasi (?) – tikrai paguodžianti.

O šiaip Kauną dabar, kaip žinome, iki pirmadienio valdo džiazas. Net ir išmirus ar išsisklaidžius miesto džiazuomenei, šis festivalis yra ženklus reiškinys. „Vilnius Jazz“ nėra toks charizmatiškas ir sumitologintas. Gal dėl to, kad kultūros pasiūla ten visai kita, gal dėl to, kad tenykštė džiazuomenė net nelygintina su mūsiške. Nors festivalis pakeiksnojamas vis dažniau, tie pakeiksnojimai ne iš nusivylimo, veikiau iš persisotinimo, kuris išsyk dingtų, vos paskelbus, kad festivalio kitamet nebebus. Tikėkimės, bus visada.

Džiazuoja ir Kauno savivaldybės taryba. Vakarykštis jos posėdis turėjo vykti „Girstučio“ baseine. Darbotvarkėje (anot veikliojo Povilo Mačiulio): „Tradicinis vicemero šuolis į vandenį, pasitarimai pirtyje ir biudžetinės įstaigos kūrimas.“ Ar jums tai nepanašu į tarybos narių veiklos imitavimą, klausia P.Mačiulis. Jei taryba ką nors naudingo miestui nuspręstų, gali tai daryti nors ir besisukdama karuselėmis, tačiau patirtis sako, kad vicemero šuoliu į vandenį viskas gali ir pasibaigti. Na, matysim. O kol kas – džiazuokime.