Su karstu – atgal į namus?

Klaipėdietis Gintas teigė nevengiąs naujovių.

Tačiau kai neseniai laidojo artimą žmogų, vyras suabejojo, ar nedidelio miestelio kapinių tarnyboje bus galimybė prisijungti prie vieningos elektroninės sistemos dėl mirties fakto patvirtinimo, todėl Civilinės metrikacijos skyriuje paprašė popierinio mirties liudijimo kopijos.

Toks jo sprendimas pasirodė teisingas.

"Ką jūs manote? Toje provincijoje, kur turėjo vykti laidotuvės, vietinė kapinių tarnyba kompiuterį turėjo, bet interneto ryšys neveikė. Jei nebūčiau pasiėmęs popierinio mirties liudijimo, ką būtų tekę daryti? Priimdami įstatymą, valstybininkai nepamąstė, kad ne visur išspręstos elektroninio dokumento gavimo galimybės. Paprasti žmonės geriau žino realijų peripetijas už tuos, kurie "sėdi debesyse", todėl ne be reikalo nepasitiki naujovėmis ir pasirūpina popieriniais dokumentais", – įsitikinęs klaipėdietis.

Seimo sprendimu nuo šių metų sausio 2-osios nebereikia kaskart pateikinėti popierinio gimimo, santuokos, ištuokos, mirties ir kitų liudijimų.

Viešojo sektoriaus institucijų darbuotojai reikiamą informaciją turi rasti registruose, kur pasikeitusius duomenis elektroniniu būdu privalo pateikti atitinkamos institucijos.

Vis dėlto realybėje gražūs ketinimai ne tokie, kaip tikėtasi.

Reikalauja santuokos liudijimo

Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė teigė, kad, nors ir pereita į elektroninę erą, jokių nesusipratimų su klientais dėl popierinių dokumentų išdavimo ligi šiol nebuvo.

"Jaunieji ir toliau nori popierinio santuokos liudijimo. Tiesa, tiems, kurie tuoktuvėms dokumentus pateikė prieš Naujuosius, mes ir taip išduodame popierinius liudijimus. Tačiau ir tie, kurie pildo prašymus šiais metais, nors nebeprivaloma, vis tiek prašo popierinio santuokos dokumento. Ir jį mes jiems išduodame", – teigė G.Misevičienė.

Beveik visi be išimties pasiima ir popierinius gimimo bei mirties liudijimus, nes, kaip žmonės teigia, geriau žvirblis rankoje nei briedis girioje.

Darbo padaugėjo

Įvedus naujoves, kaip tikėtasi, popierizmas nesumenko.

Maža to, Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojams darbo akivaizdžiai padaugėjo, nes e. sistemos tarpusavyje nesąveikauja taip, kaip turėtų.

"Pirmomis šių metų darbo dienomis patyrėme šoką – reikia dirbti, o duomenų nėra. Kol atsirado ryšys su e. sveikatos sistema, turėjome kitaip dirbti, nei įsivaizdavome. Be to, ne visi notarai dar naudojasi elektronine sistema ir ne visi teikia mums tėvystės pripažinimo pareiškimus. Akivaizdu viena, kad įvedus naujoves mums darbo tikrai padaugėjo. Tikimės, jog kai sistemos pradės veikti, kaip buvo planuota, popierizmo sumažės", – vylėsi G.Misevičienė.

E. receptai nepasiteisino?

Tai ne pirmas toks visaapimantis mėginimas į e. sistemas sujungti svarbias valstybei duomenų bazes.

Bemaž daugiausia ginčų kėlė 30 mln. eurų kainavęs elektroninio recepto įdiegimas, tačiau tuo naudotis lig šiol vengia dauguma medikų.

Seimo narys Antanas Matulas dienraščiui teigė, kad buvo įsisavinta labai daug pinigų, bet rezultatas – menkas.

Todėl, pasak Seimo nario, e. sveikatos įdiegimo, taip pat ir e. recepto teigiamai vertinti jis negalįs.

"Gydymo įstaigos iki tol turėjo savas sistemas ir su centrine sistema jos nesuderintos. E. receptą išrašo tik kelios įstaigos, jos savo iniciatyva įsigijo papildomas programas, kurios gerokai sumažina recepto išrašymo laiką. Ir tos kelios įstaigos išrašo du trečdalius visų Lietuvoje išrašomų e. receptų. Iš viso šalyje tokių receptų išrašoma tik vienas procentas", – tikino A.Matulas.

Protingesni už vokiečius

Be to, gydymo įstaigos susiduria su didele e. sistemos priežiūros problema, nes pasibaigė dvejų metų garantija, įranga nusidėvėjo, reikia galvoti apie jos atnaujinimą, o tam lėšų nėra.

Tad tos įstaigos, kurios nori palaikyti e. sistemos egzistavimą ir veiklą, turi priimti į darbą IT specialistus.

Ir jei nori efektyviai naudotis e. sistema, privalo investuoti iš savo biudžeto.

"Problemų matau labai daug, kažkas pinigus įsisavino, garantinis laikas baigėsi, dabar viskas palikta likimo valiai. Ministerija sako, kad nuo 2018 m. viskas turi būti elektroninėje erdvėje, nors tai padaryti neįmanoma. Maža to, kyla abejonių, ar išvis viso to reikėjo. Pavyzdžiui, vokiečiai e. recepto nediegė, nes neįmanoma užtikrinti paciento duomenų slaptumo. Daug šalių atsisako vieningos elektroninės sistemos, nes tai yra labai brangu ir ne visada efektyvu", – pabrėžė A.Matulas.

Dokumentus saugo senoviškai

"Sudėjus visus kiaušinius į vieną krepšį", tai yra visą svarbiausią informaciją saugant vienoje elektroninėje sistemoje, kyla realus pavojus, kad ši informacinė bazė gali sutrikti ar net būti sutrikdyta tyčia.

Statistika byloja, jog kibernetinių išpuolių pernai šalyje fiksuota penktadaliu daugiau nei 2015-aisiais.

"Jei e. sistema "užlūžtų" ar kas kita nutiktų, mūsų turimi duomenys niekur nedingtų. Mes vis tiek registruojame akto išrašą, jį spausdiname ir popieriniame variante saugome archyve. Saugojimo laikas – neterminuotas. Pas mus skyriuje dokumentai išbūna 40 metų, po to perduodami į Valstybinį archyvą. Tas popierinis variantas visada išliks, niekur nenumatyta, kad jo nebebus. Ir visada žmonės galės gauti jų kopijas", – teigė G.Misevičienė.

Kibernetinio saugumo rūpesčiai

Ryšių reguliavimo tarnybos atstovė Rasa Karalienė teigė, kad pernai nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT-LT ištyrė 61 pranešimą apie paslaugos trikdymo atakas (2015 m. buvo ištirta 50 tokių pranešimų.)

Pernai pavasarį vyko nuolatinės paslaugų trikdymo atakos, nukreiptos prieš Lietuvos institucijų, žiniasklaidos, e. dienynų, bankų ir privačiojo sektoriaus tinklalapius.

"Piktavaliai naudojo įvairius atakų būdus, apsunkinančius interneto svetainių administratorių gynybos galimybes ir šių atakų valdymą", – dienraščiui sakė R.Karalienė.

Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Černiauskas teigė, kad tarnyba rūpinasi ne tik karinės paskirties, bet ir valstybinių informacinių sistemų sauga, tačiau savo pačių labui turi nemažai padaryti ir pačios institucijos.

"Reikalaujama, kad e. sistemą turinti įstaiga turėtų būti numačiusi priemones, ką darys, kai jos e. sistema sutriks ir neveiks 8, 12 ar 24 valandas. Ne visada sistemų sutrikimai siejami su kibernetinėmis atakomis. Kartais priežastys būna kur kas paprastesnės – techninė profilaktika, sistemos tobulinimas ar naujos diegimas", – teigė R.Černiauskas.

Kibernetinių incidentų statistika

Ryšių reguliavimo tarnybos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT-LT 2016 m. apdorojo 49 463 incidentus pagal pranešimus, gautus iš Lietuvos elektroninių ryšių paslaugų teikėjų.

Palyginti su 2015 m. (41 583 atvejai), kibernetinių incidentų užregistruota 19 proc. daugiau.

Viena pagrindinių saugumo problemų praėjusiais metais – užvaldytos informacinės sistemos, dažniausiai – interneto svetainės.

Tokių incidentų skaičius 53 proc. didesnis nei 2015 m. (6 975 užvaldymai).

2016 m. užfiksuota 11 212 incidentų, susijusių su kenkimo programine įranga (2015 m. – 10 928).

Paplitęs kenkimo programinės įrangos panaudojimo tikslas – išgauti pinigus, platinant šifruojančius ir išpirkos reikalaujančius virusus (angl. "ransomware").

2016 m. toliau buvo siuntinėjami e. laiškai, parašyti netaisyklinga lietuvių kalba, neva iš banko, su nuoroda į banko tinklalapio klastotę ar pridedant prie laiško bylą su kenkimo programa.

Taip pat buvo vykdoma didelio masto tikslinė sukčiavimo kampanija, nukreipta prieš įmonių finansininkus.

Interneto svetainės taip pat buvo klastojamos siekiant apgauti interneto naudotojus ir išgauti svarbius jų duomenis.

2016 m. CERT-LT ištyrė 555 pranešimus apie svetainių klastojimą.

Šaltinis: www.rrt.lt