Pereiti į pagrindinį turinį

Naujovė švietimo sistemoje: baudos už per daug ir per mažai mokinių

Valdžia nusitaikė bausti jau ir už mokinių skaičių. Savivaldybės neteks dalies finansavimo, jeigu klasėse mokysis per daug vaikų, o jeigu per mažai, klases turės finansuoti iš savo kišenės.

Naujovė švietimo sistemoje: baudos už per daug ir per mažai mokinių
Naujovė švietimo sistemoje: baudos už per daug ir per mažai mokinių / P. Peleckio / BNS nuotr.

Mokyklų vadovai ir savivaldybės skundžiasi, kad valdžia yra nusiteikusi prieš valstybę. Atima pinigus, skirtus mokytojų atlyginimams, ir pati neprisideda prie naujų mokyklų statybų.

„Į visas klases norinčių patekti turime labai daug. Vilniaus Žvėryno gimnazija yra strategiškai geroje vietoje, Vilniaus centras, bet, aišku, didžiausias noras patekti į penktą ir devintas arba pirmas gimnazijos klases“, – šnekėjo Vilniaus Žvėryno gimnazijos direktorė Žaneta Vaškevičienė.

Priėmimo komisija karštai dirba – metas sudėlioti klasių sąrašus.

Į devintą klasę prašosi 370 mokinių, o pateks tik pusė tiek. Mat, mokykla ir taip bus perpildyta – 36 klasės po 30 mokinių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Vilniaus Žvėryno gimnazija gali patenkinti 600 mokinių poreikį, bet, deja, mes priimame tūkstantį“, – nurodė Ž. Vaškevičienė.

Pradinėse klasėse leidžiama iki 24 vaikų, o aukštesnėse klasėse iki 30, bet miesto valdžia į dalį klasių prikimš daugiau mokinių.

„Formuojame klases, šiuo metu yra virš 400 komplektų, kurie vienu ar dviem vaikais viršija komplektaciją“, – kalbėjo Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė.

Vos vienu mokiniu klasėje per daug ir nuo rugsėjo mėnesio savivaldybių laukia baudos. Švietimo ministerija nukirps dalį mokymo lėšų.

„Jeigu būtų skiriama dabar visiems komplektams Vilniuje, tai būtų 10 milijonų“, – pabrėžė D. Meiželytė.

Viceministras tikslina. Vilnius, jei ir neteks, tai mažesnės sumos, nes nauja tvarka palies vos keturias klases.

„Ši nuostata bus taikoma tik naujai formuojamoms 1, 5, 9 ir 11 klasėms. Ji nebus taikoma visoms klasėms“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministras Ignas Gaižiūnas.

„Ministerija tokiu būdu bando savivaldybes ir mokyklas pripratinti, kad mokinių skaičius klasėse neturėtų būti didesnis“, – aiškino Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

Kaip smarkiai bus nubausti miestai, ministerija žinos tik rugsėjį, kai mokiniai jau sėdės savo vietose.

Labai keista. Vietoje to, kad prisidėtų finansiškai prie ugdymo įstaigų statybų, kurios tikrai kainuoja mieste, mes iš centrinės valdžios gauname tik stabdžius.

„Šiai dienai sunku pasakyti, kiek klasių bus per didelių, neatitinkančių mokymo lėšų metodikos. Daugiausia iššūkių yra Vilniaus ir Kauno miestams“, – nurodė I. Gaižiūnas.

Anot savivaldybių atstovo, nuskriaustos liks pačios mokyklos, nes šie pinigai yra skiriami mokytojams pritraukti.

„Visa tai papildomos lėšos, kurios skiriamos švietimui, jei to nereikėtų daryti, būtų tiesiogiai nukreipta, kas susiję su vaikų ugdymu“, – kalbėjo Audrius Klišonis, laikinasis savivaldybių asociacijos vadovas.

„Labai keista. Vietoje to, kad prisidėtų finansiškai prie ugdymo įstaigų statybų, kurios tikrai kainuoja mieste, mes iš centrinės valdžios gauname tik stabdžius“, – šnekėjo D. Meiželytė.

Visuomenės sveikatos specialistai mokyklose vykdo tiek planinius, tiek neplaninius patikrinimus, bet skaičiuoja ne mokinius, o plotus. Teigia, kad prikimštos klasės ne išeitis.

„Kai klasėse nėra pakankamo ploto, atsiranda susižeidimo galimybė, didesnė galimybė susirgti, yra svarbu užtikrinti visuomenės sveikatos saugą mokiniams“, – pabrėžė Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyr. specialistė Viktorija Kokštytė.

„Tai yra sveikatos sąskaita, ypač lituanistams, matematikams, kur daug kontrolinių darbų, išaugęs krūvis ir ne paslaptis, kodėl mokytojai išeina į privačias mokyklas“, – tikino Ž. Vaškevičienė.

Didmiesčiai vargsta nuo per didelių klasių, o regionams teks uždarinėti klases, jeigu mokinių skaičius bus per mažas.

„Jeigu nesusidaro 21 mokinys trečioje gimnazijose klasėje, tai savivaldybė turi ją finansuoti“, – aiškino A. Klišonis.

Mokyklų vadovė sako, kad geriau valdžia spręstų mokytojų trūkumą, o ne skaičiuotų mokinių galvas.

„Tikimės, kad tikrai ši nuostata bus peržiūrėta, kad čia tiesiog nesusipratimas, nes valstybė negali eiti prieš valstybę“, – tvirtino Vilniaus Žvėryno gimnazijos direktorė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų