Kol kas viešumoje bene garsiausia sūnų į Jungtinę Karalystę išsivežusio tėvo advokato versija. Pasak jo, vaiko gyvenamoji vieta iki šiol nenustatyta, vaiko priežiūrą tėvams teismas įpareigojo dalintis. Šiuo metu dėl vaiko vyksta du teisminiai procesai – vienas Lietuvoje, kitas Didžiojoje Britanijoje. Paskelbta tarptautinė vyro ir vaiko paieška. 

Plačiau apie tai papasakojo vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

– Vaikų, kurie išvežti vieno iš tėvų į užsienį, skaičiai tikrai nemaži?

– Taip, skaičiai tikrai nemaži. Dažniausiai tai nesantaikos dalykas, kai žmogus santuokoje prieina liepto galą, ima savo vaiką ir bėga iš tos šalies, kurioje gyvena.

– Ar šiuo atveju yra svarbus teismo sprendimas, su kuo vaikas paliktas gyventi?

– Visais atvejais labai svarbu, kad kai žmonės išsituokia, kad susitartų labai aiškiai, su kuriuo iš tėvų vaikas turi gyventi. Tėvai gali sprendimą priimti savarankiškai ir geranoriškai arba su teismo pagalba.

– Šiuo atveju tėvo advokatas sako, kad vaiko gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta. Ar tėvas turėjo teisę išsivežti vaiką tokiu atveju?

 Visi klausimai turi būti išspręsti toje šalyje, kurioje vaikas gyvena.

– Labai sudėtinga komentuoti konkrečią situaciją. Bet visais atvejais reikėtų laikytis teismo nustatytos tvarkos. Jeigu tvarka nėra nustatyta, akivaizdu, kad iškyla kiti dalykai. Pirmas klausimas būna, kokia vaiko kilmės šalis, kur vaikas gyvena, kur šeima gyvena. Akivaizdu, kad visi klausimai turi būti išspręsti toje šalyje, kurioje vaikas gyvena.

– Kokia išeitis iš tokių situacijų? Ką daryti, kad jų būtų mažiau?

– Reikia suprasti, kad negali taip būti, kad susipykau, ėmiau vaiką ir išvažiavau, kur man patogu. Pirmiausiai reikia išspręsti visus ginčus toje šalyje, kurioje šeima gyvena. Tai gali būti Lietuva, tai gali būti kita užsienio valstybė. Teisminiame ginče reikėtų išspręsti, kur vaikas gyvens toliau. Labai svarbu ne tik, kaip tėvai sugeba tarpusavyje išspręsti ginčus, bet kaip pasitiki vienas kitu. Tos liūdniausios istorijos turbūt ir yra tada, kai vienas iš tėvų laikosi tos nustatytos tvarkos, leidžia bendrauti, o kitas iš tėvų paima ir pavagia vaiką išveždamas į kitą šalį. Pačios skausmingiausios mūsų istorijos būna tose šalyje, kuriose nėra sutarčių. Egipte, Indijoje yra mažai šansų atgauti vaikus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Kai policija pradeda vaiko pagrobimo tyrimą, skelbiama tarptautinė paieška. Kaip tuomet vyksta visa situacija?

– Vienas dalykas yra policijos paieška ir pradėtas tyrimas, bet kitas dalykas yra Vaiko teisių įvaikinimo tarnyba. Lietuvoje tai yra centrinė institucija, kuri veikia visus tarptautinius klausimus. Šiuo atveju ji susisiekė su gimininga institucija kitoje šalyje. Jos tarpusavyje bendraudamos keičiasi informacija ir yra priimamas sprendimas dėl vaiko grąžinimo.

– Kalbame apie vaikus, kurie buvo išvežti į užsienį, bet lygiai tiek pat yra vaikų, kurie buvo parvežti į Lietuvą iš užsienio šalių. Per šiuos metus yra apie šešiolika tokių atvejų.

Kiekvienai sakome tą patį, kad jei yra smurtas, jos privalo toje šalyje pranešti apie tai, kad tas smurtas būtų bent jau fiksuotas. 

– Esame turėję ne vieną atvejį, kai moterys ateina pasiklausti, ką joms daryti, nes jos jau būna tai padariusios. Visais atvejais kiekvienai sakome tą patį, kad, jei yra smurtas, jos privalo toje šalyje pranešti apie tai, kad tas smurtas būtų bent jau fiksuotas. Kad ir kaip būtų skausminga, tačiau toje kitoje šalyje reikia išspręsti visus teisinius klausimus. Kitu atveju vaiko pagrobimas bus fiksuotas ir mamai teks grąžinti vaiką. Labai dažnai teismas nusprendžia grąžinti vaiką tėčiui dėl kilmės šalies. Tai reiškia, kad mamai teks sugrįžti į tą pačią šalį. Dažnai žmogus kitoje šalyje būna dėl meilės, dėl santuokos. Pasibaigus meilei ir santuokai, neberiša niekas su ta šalimi ir žmogus norėtų grįžti į savo tėvynę. Tačiau vaikas pagal kilmę jau labiau priklauso tai svetimai šaliai.

– Ar šiose vaikų išvežimo ar atvežimo istorijose yra tik moterys, ar vis dėlto yra ir tėčiai?

– Dažniau būna mamos. Jos dažniausiai būna tokiose desperatiškose situacijose. Dauguma jų teigia patyrusios vienokį ar kitokį smurtą. Tas pabėgimas būna emocinis sprendimas, kurį vėliau logiškai būtų galima visiškai kitaip išspręsti. Visada sakome, kad reikia pagalvoti, neskubėti. Vėliau nagrinėjant vaiko gyvenamosios vietos klausimą, ta korta gali atsisukti prieš mamą. Jei mama jau buvo kartą pagrobusi vaiką, tai ar ji bus patikima? Visais atvejais reikia išspręsti visus klausimus su teisininko pagalba. Galbūt pavyktų įtikinti kitą iš tėvų, kad vaikas gali augti Lietuvoje, kad Lietuva tam tinkama šalis.