Anot jo, dėl pacientų nepastovumo negalima vertinti, kiek jų yra vienoje ar kitoje gydymo įstaigoje, tačiau poliklinikų pajėgumas didelis ir eilių galėtų nebūti.         

Pagrindinė priežastis, kodėl ligoninėse susidaro eilės, yra ta, kad registracijos sistema nėra sutvarkyta, sako L. Labanauskas. Jo teigimu, pacientas, norėdamas patekti į gydymo įstaigą, registruojasi pas kelis specialistus vienu metu: „Pacientas gali užsiregistruoti ir vienoje, ir kitoje gydymo įstaigoje. Jis pats sprendžia, kur ir kada jam eiti. To niekas nežino, tik pacientas. Taip sudaromos dirbtinės eilės, kurios neleidžia užsiregistruoti kitiems pacientams.“

Pasak L. Labanausko, jei pacientas užsiregistruoja pas gydytoją, bet neatvyksta, viskas dingsta. „O už tai niekas neatsako, nors gydytojų laikas sugaištamas. Sugaištamas ir kitų pacientų laikas, nes jie galėjo užsiregistruoti į tą vietą. Šios problemos išsprendimas labai padėtų, galbūt sudrausmintų pacientus, kad jie registruotųsi vieną kartą ir pasirinktų vietą“, – aiškina pašnekovas.

Vilniaus Šeškinės poliklinikos direktorius Jonas Kairys tvirtina, kad eilių susidarymas ligoninėse yra žinoma problema, situaciją bandoma suvaldyti: „Pavyzdžiui, mūsų Šeškinės poliklinikoje informacinė registracijos sistema vakare pacientui primena, kad jis rytoj turi apsilankyti pas tam tikrą gydytoją. Jei pacientas mato, kad atvykti negalės, jis gali surinkti nurodytą kodą ir atšaukti savo apsilankymą.“

Pacientas gali užsiregistruoti ir vienoje, ir kitoje gydymo įstaigoje. Jis pats sprendžia, kur ir kada jam eiti. To niekas nežino, tik pacientas. Taip sudaromos dirbtinės eilės, kurios neleidžia užsiregistruoti kitiems pacientams.

Tuomet, pasak J. Kairio, informacinė poliklinikos sistema rodo, kad pacientas neatvyks ir atsirado laisvas laikas – dėl to galima priimti kitą pacientą. „Pranešimą, kad žmogus neatvyks, mato ne tik kabineto gydytojas, bet ir registratūra, šeimos gydytojai. Tačiau pacientų, kurie užsiregistravę keliose įstaigose, mes nežinome“, – tikina specialistas.

L. Labanausko nuomone, jei vizitas pas gydytoją atšaukiamas vakare, likus mažiau nei dienai iki atvykimo, kitas pacientas gali ir nesužinoti, kad atsilaisvino vieta: „Tokiu atveju mes ir pacientų kaltinti negalime. Tačiau negalime kaltinti ir gydymo įstaigų. Negalime įvertinti, kiek vienoje ar kitoje gydymo įstaigoje yra pacientų, jie plaukiojantys. Šiandien žvelgiame tik į konsultacijų ir gydytojų skaičių. Yra teisybės, kad gydytojų trūksta. Bet ko trūksta iš tikrųjų, pasakyti negalime. Poliklinikų pajėgumas didelis ir eilių jose galėtų nebūti.“

Nuo kitų metų sausio 1 dienos įsigalios įstatymas, numatantis, kad pas šeimos gydytoją pacientas turės patekti per 7 dienas, pas gydytoją specialistą – per 30 dienų. Paklaustas, ar bus spėjama suteikti paslaugas per numatytą laiką, J. Kairys tvirtina, kad tikrai taip, jei kalbama apie šeimos gydytojus. „Tačiau nežinia dėl konsultantų – vieni jų yra gerai žinomi Vilniuje, todėl pas juos nori patekti daug pacientų, o kiti net neturi krūvio. Tai suvaldyti bus gana sudėtinga. Tačiau apskritai per mėnesį patekti pas konsultantą – ne problema“, – teigia pašnekovas.