Lietuva padarė pažangą, įgyvendindama Europos Komisijos (EK) pernai vasarą pateiktas fiskalinės konsolidacijos ir konkurencingumo didinimo rekomendacijas, tačiau šaliai ir toliau tenka spręsti su dideliu nedarbu ir socialine atskirtimi susijusias problemas.

EK trečiadienį paskelbtame Lietuvos konvergencijos ir reformų programos vertinime teigiama, kad nepalankūs demografiniai pokyčiai verčia abejoti Lietuvos ilgalaikiu viešųjų finansų, ypač pensijų sistemos, tvarumu.

Žemas darbo jėgos jėgos aktyvumo lygis, labai didelis jaunimo nedarbas, kvalifikuotų darbininkų trūkumas, kurį dar labiau apsunkina didelė emigracija, yra vienos pagrindinių šalies problemų.Lietuvoje aktyviai dirba tik 68 proc. 20-64 metų amžiaus gyventojų, jaunimo nedarbo lygis siekia 32 proc. ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), o mažos kvalifikacijos darbuotojų nedarbas siekia 39,5 proc. ir yra antras pagal dydį ES.

Be to, ilgalaikis nedarbas per pastaruosius trejus metus padidėjo nuo 1 proc. iki 8 procentų.EK teigimu, Lietuvai būtinos papildomos priemonės, kad būtų padidintas dalyvavimas darbo rinkoje, visų pirma jaunimo, nekvalifikuotų ir vyresnio amžiaus darbuotojų, bei pagerintas darbo rinkos lankstumas.

Pernai Lietuva ėmėsi veiksmų, didinant pensijos amžių, tačiau, anot EK, to nepakanka šalies socialinio draudimo sistemos patikimumui.

Be to, problemų kelia ir šalies pensijų sistemos garantijos, nes skurde ir socialinėje atskirtyje gyvenančių vyresnio amžiaus gyventojų dalis Lietuvoje pastebimai viršija ES vidurkį.EK teigimu, Lietuvai reikia imtis veiksmų pertvarkant pensijų kaupimo sistemą, įvesti aiškias pensijų indeksavimo taisykles, skatinti savanorišką pensijų kaupimą bei darbdavių kuriamas pensijų kaupimo schemas.

Taip pat raginama imtis veiksmų siekiant užtikrinti kuo didesnį vyresnio amžiaus žmonių darbingumą.

Anot EK, didėjantis skurdas ir socialinė atskirtis taip pat gali padidinti viešųjų finansų įtampą jau artimiausioje ateityje. Ypač susirūpinti verčia tai, kad, nepaisant ekonomikos augimo, šie rodikliai toliau didėja, tačiau Lietuvoje jų didėjimo priežastims kol kas neskiriama reikiamo dėmesio, o nacionalinėje reformų programoje pateikti planai nepakankamai konkretūs.

Teigiama, kad Lietuvos infrastruktūra, visų pirma jos energetikos sistema, nepakankamai konkurencinga, neturi reikiamų jungčių ir tai trukdo ekonomikai augti. Mažas energijos vartojimo efektyvumas, visų pirma pastatuose, taip pat žemas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) išlaidų lygis ir prasti inovacijų rezultatai – nedelsiant spręstini klausimai.

Nors gerinant verslo sąlygas Lietuvoje padaryta tam tikra pažanga, šioje srityje yra trūkumų ir jie, kartu su švietimo kokybės trūkumais ir mažomis investicijomis į MTTP toliau riboja šalies ekonomikos augimą ir konkurencingumą. Dėl nedidelės elektros tiekėjų konkurencijos, prastų jungčių su kitomis valstybėmis narėmis, senstančių gamybos įrenginių pajėgumo, taip pat nesant alternatyvių dujų tiekimo maršrutų energijos kainos išlieka aukštos.

Be to, nedelsiant reikia spręsti efektyvesnio energijos vartojimo, ypač pastatų, problemą. Nors labai pagerintos verslo pradžios sąlygos ir sutrumpintas statybos leidimų išdavimo laikas, įmonėms būtų labai naudinga, jeigu verslo aplinka būtų dar labiau pagerinta.

Siekiant padidinti konkurencingumą, taip pat labai svarbu modernizuoti viešąjį administravimą ir pertvarkyti valstybės valdomas įmones.Teigiama, kad Lietuvos mokesčių sistemoje paplitęs mokesčių vengimas ir neefektyvus mokesčių administravimas. Mokesčių surinkimą galima pagerinti, kadangi šešėlinė ekonomika tikriausiai sudaro net 30 proc,. BVP ir gerokai viršija 15,9 proc. ES vidurkį.

Anot EK, Lietuvoje mokesčių struktūra pagrįsta darbo ir vartojimo apmokestinimu, o turto ir aplinkos mokesčiai yra vieni mažiausių ES. Pagal pajamas iš aplinkos mokesčių Lietuva yra trečia tarp mažiausiai tokių pajamų gaunančių šalių ES. Tai iš esmės nulemia transporto mokesčiai (išskyrus kurą), kurie yra mažiausi ES.

Lietuva yra tarp nedaugelio ES valstybių, kurios neapmokestina transporto priemonių - nėra kelių mokesčio nei transporto priemonės registravimo mokesčio.EK teigimu, ateityje Lietuva galėtų išplėsti mokesčių bazę, pagerinti mokesčių surinkimo veiksmingumą, panaikinti esamas mokesčių lengvatas, išplėsti aplinkos ir reguliariai mokamų turto mokesčių taikymą.