– Panevėžio savivaldybė sako, kad užtvankos remontui pinigų neturi. Ar Vyriausybė jų duos?

– Vyriausybė ir savivaldybės yra ta pati valstybė. Jeigu neturi pinigų užtvankos remontui, tačiau matai, kad ji yra kritinės būklės, tada reikia pakelti šliuzus. Tai yra pirmas patarimas. Lietuvoje turime 1341 užtvanką. Savivaldybės valdo maždaug trečdalį jų bei dar maždaug 100 valdo hidroenergetikai. Likusios priklauso arba valstybei, arba yra bešeimininkės.

– Ar šioje vietoje įžvelgiate miesto neūkiškumą?

– Savininkas turi rūpintis, o savivaldybės turi užtikrinti užtvankos techninę priežiūrą. Jeigu matai, kad ji yra avarinės būklės, reikia imtis kokių nors priemonių. Šliuzų pakėlimas yra pigi priemonė, kuri nesukeltų katastrofos.

– Ar „Ekrano“ užtvanka yra Panevėžio savivaldybės nuosavybė?

– Taip. Ją prižiūri „Panevėžio keliai“, kuri yra Panevėžio savivaldybės įmonė. Tokios nuostatos, kad valstybė rūpinasi savo užtvankomis, o savivaldybės, kurioms užtvankos yra perleistos patikėjimo arba nuosavybės teisės būdu, rūpinasi savosiomis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek mūsų šalyje yra tokių užtvankų, neatliekančių savo pirminės funkcijos? Ar jų apskritai vis dar reikia?

– Seime prieš mėnesį priėmėme įstatymą, jog nebūtų leidžiama statyti naujų užtvankų. Senas arba sugriauti, arba pritaikyti tiek žuvitakiams, tiek rekreacijai. Valstybės vardu mes pernai metais nugriovėme pirmąją užtvanką Salantų miestelyje ir pritaikėme rekreacijai. Dabar numatytas rizikingiausių užtvankų sąrašas. Pirmoje vietoje – Balskų užtvanka Tauragės rajone. Dėmesys krypsta ir į Grigiškių, Vokės, Šventosios užtvankas. Esame išsireitingavę, tačiau šios „Ekrano“ užtvankos neturėjome sąraše, nes tai buvo Savivaldybės atsakomybė. Ne visos užtvankos yra vienodai blogos.