G. Surplys nėra komunikacijos specialistas

A. Katauskas teigia, kad už komunikaciją koronaviruso krizės metu atsakingas G. Surplys kelia daugybę su kompetencija susijusių klausimų. Ekspertas pažymi, kad G. Surplys praėjus jau daugiau nei mėnesiui nuo krizės pradžios ne tik kad nepatobulėjo, bet daro vis daugiau klaidų.

„G. Surplys turi labai rimtų minusų. Jis pats nėra labai stiprus kalbėtojas. Jo paskyrimas man asmeniškai pasirodė keistas. Jis tikrai negarsėjo tuo, kad galėtų puikiai valdyti komunikacinius srautus. Todėl nieko nuostabaus, kad per šį laiką jis sugebėjo įsivelti į kontroversiškus sprendimus, kuomet paprašė kolegų jį ištirti dėl koronaviruso. Pati komunikacija koronaviruso krizėje, mano nuomone, stipriai išdraskyta, nekoncentruota ir daugiausia remiasi spaudos konferencijų organizavimu, o ne papildomos informacijos pateikimu. VIG keltų uždavinių, kaip informacijos objektyvumo, greitumo, statistikos pateikimo, užklausų valdymo, reagavimo į situaciją viešojoje erdvėje, nepavyko tikslingai pasiekti. Realiai kalbat, VIG jai skirtų užduočių neatlieka“, – Eltai sakė A. Katauskas.

Jis komunikuoja biurokratiškai, šaltai ir tai kaip tik gali sukelti nepasitikėjimą.

Anot jo, Vyriausybės sprendimas paskirti G. Surplį VIG vadovu buvo klaida. A. Katauskas pažymi, kad G. Surplys nuo krizės pradžios nesugebėjo patobulėti.

„Jis komunikuoja biurokratiškai, šaltai ir tai kaip tik gali sukelti nepasitikėjimą. Todėl, aš manau, kad ponui Surpliui nepavyko tinkamai komunikuoti ir nepavyksta tinkamai informacijos suvaldyti. Reikia pripažinti, sveikatos apsaugos ministras nuo pat pradžių darė daug klaidų komunikuodamas ir sulaukė daug kritikos, bet šiuo metu jis yra kur kas labiau patobulėjęs nei G. Surplys. O būtent jis turėjo būti komunikacijos profesionalas. Būkime biedni, bet teisingi, jis nėra komunikacijos profesionalas, todėl sprendimas jam atiduoti galimybę valdyti komunikaciją krizinėje situacijoje buvo savotiškas šokimas nuo tilto be virvės“, – sakė A. Katauskas.

L. Bielinis: klaidos nėra esminės

Tuo metu VDU profesorius L. Bielinis teigia, kad G. Suplys parodė stiprią valią įtemptoje krizės darbotvarkėje. Pasak jo, G. Surplio padarytos komunikacinės klaidos nėra esminės ir trukdančios Vyriausybės darbui.

Mano galva, jis rodo stiprią valią ir gebėjimą atlaikyti tą įtampą, kuri yra dabar.

„Jis turi atremti visas įmanomas atakas, kurios nukreiptos į Vyriausybę. Ši pozicija yra labai sudėtinga (...) jam daugiausia užduodama klausimų ir jis gali suklysti. Mano galva, jis rodo stiprią valią ir gebėjimą atlaikyti tą įtampą, kuri yra dabar. Kalbėti, kad jis yra silpnas arba netinkamas, būtų, ko gero, labai nekorektiška. Jo veikloje mes galime pamatyti labiau efektingų žingsnių nei klaidų. Taip, klaidų yra, bet jų visur yra. Visi klystam po truputį, bet nesame dėmesio akivaizdoje kaip jis“, – Eltai sakė L. Bielinis.

„Man apskritai kyla klausimas, ar apskritai jis kažkada miega, nes problemų yra labai daug. Supraskite, žmogus pavargęs, pervargęs ir nuolat įtampoje. Bet aš įsižiūrėjau į jo klaidas – jos nėra esminės. Na supainiojo skaičiukus, bet juos labai lengva pataisyti. Tai nėra kažkas tokio, kas iš esmės laužia sistemą ar trukdė sprendimų priėmimui, vykdymui“, – sakė profesorius.

Skirtingai nei A. Katauskas, L. Bielinis teigia, kad VIG vadovu negali būti tik komunikacijos specialistas.

„Pasirinkimui taikoma keletas kriterijų. Pirma, tai profesiniai gebėjimai. Kitas labai stiprus kriterijus – žmogaus gebėjimas apibendrintai suvokti tai, kas vyksta tokioje didelėje struktūroje kaip Vyriausybė, tai nėra taip paprasta. Vien tik viešųjų ryšių atstovas sunkiai susigaudytų tokioje situacijoje. Viešųjų ryšių atstovas žino, kaip organizuoti viešuosius ryšius, bet ar jis žinos, kaip reikia organizuoti kitus procesus, jei nežinos reikalo esmės. Tuo metu G. Surplys turi kitą išsilavinimą ir jo suvokimas apie tai, kokie procesai vyksta tokioje didžiulėje administracinėje struktūroje, yra pakankami. Jis, manau, tinkamesnis negu žurnalistas ar viešųjų ryšių atstovas“, – teigė L. Bielinis.