Aviacijoje nenaudojama samprata „senas lėktuvas“, jie skirstomi į tinkamus ir netinkamus skraidyti. Taip teigia Lietuvos oro uostų saugos ir saugumo tarnybos vadovas Linas Saukaitis.

Anot Antano Gustaičio aviacijos instituto dėstytojo, aviakatastrofų tyrimo specialisto Broniaus Merkio, net nėra renkama informacija, kokio amžiaus lėktuvai skraido Lietuvoje, nes tai neturi įtakos skrydžio saugai ar kokybei.

B. Merkys: diskusijos apie lėktuvų amžių – spekuliacijos

Anot L. Saukaičio, lėktuvo amžius skrydžio kokybei ir saugumui įtakos neturi ir vien dėl to negali kilti avarija. „Aviatoriai neturi tokios sampratos kaip „senas lėktuvas“. Aviacijoje yra kita samprata – tinkamas skraidyti ir netinkamas skraidyti. Jeigu lėktuvas buvo visą laiką tinkamai prižiūrimas, tinkamai eksploatuojamas, jis ir yra tinkamas skraidyti“, – tvirtina L. Saukaitis.

Jo teigimu, šiais laikais eksploatuojami ir dar prieš Antrąjį pasaulinį karą pagaminti lėktuvai. Specialistas priduria, kad vis dėlto jie dažniausiai naudojami parodomiesiems skrydžiams, o ne civilinėje aviacijoje.

B. Merkio tvirtinimu, net nėra renkama informacija, kokio amžiaus lėktuvais skraido kitos aviakompanijos. Pasak B. Merkio, pačių naujausių lėktuvų Lietuvos kompanijos neturi. Jis priduria, kad lėktuvo amžius neturi jokios įtakos skrydžiui.

„Tai yra spekuliacijos, kuriomis politikai nori parodyti, kad jie rūpinasi. Keli Rusijos [...] Dūmos deputatai pasiūlė uždrausti Rusijoje eksploatuoti senesnius negu 12 metų amžiaus lėktuvus. Tai yra, švelniai tariant, kvailystė“, – tikina B. Merkys.

Tiria visus įtartinus atvejus – taip pat ir juokelius

B. Merkio tvirtinimu, Europos Sąjungos (ES) standartai yra labai aukšti, taikomas kelių lygių skrydžių saugos užtikrinimas. „Pats aukščiausias lygis – skrydžių sauga turi būti užtikrinama pamatiniame, žemiausiame, lygyje t. y. aviakompanijos, oro uostai ir kt.“, – aiškina pašnekovas.

L. Saukaitis nurodo, kad pagrindinis aviacijos saugumo tikslas – užkirsti kelią neteisėtai veiklai, nukreiptai prieš civilinę aviaciją, todėl patikrą turi praeiti ir keleiviai. „Neteisėta veika – kažkieno tyčiomis daromi veiksmai, turint negerų kėslų. Lietuvos civiliniai oro uostai tikrai vykdo visus įsipareigojimus ir visus reikalavimus, kad keleiviai būtų saugiai vežami. Deja, yra tam tikros keleiviams nepatogios procedūros“, – sako L. Saukaitis.

Anot jo, siekiant užtikrinti saugumą, nepalankiai vertinamas ir netinkamas humoras, pavyzdžiui, papokštavimai apie bombas ar lėktuvo užgrobimą. „Humorą vadiname neatsakingais pasisakymais, nukreiptais prieš aviaciją. Kaip galime išsiaiškinti, ar keleivis juokauja, ar kalba rimtai? Mes privalome rimtai reaguoti į kiekvieną neatsakingą pasisakymą“, – teigia L. Saukaitis.

Pasak L. Saukaičio, bet koks įtartinas atvejis turi būti ištirtas, todėl taip reaguojama ir į juokus. Keleiviui pajuokavus, pavyzdžiui, apie lėktuve esančią bombą, bandoma išsiaiškinti, kodėl keleivis taip pasakė. Ekspertas perspėja, kad, išsiaiškinus įvykio aplinkybes, pajuokavęs žmogus kelionės gali ir netęsti.

„Su aviakompanija priimamas sprendimas, ar jis gali tęsti kelionę dėl tokių neatsakingų pasisakymų. Įgulos vadas gali nuspręsti, kad, jeigu toks keleivis dar kartą pajuokaus ore, orlaivį teks nutupdyti. Tuomet visos procedūros būtų pradedamos iš naujo. Kiti keleiviai rizikuoja laiku neatvykti ten, kur jie skrenda“, – aiškina L. Saukaitis.

Saugumo nevertiname, nes nenukentėjome?

B. Merkys svarsto, kad Lietuvoje aviakompanijų keleiviai į saugumą ir žmonių patikrinimą žiūri pro pirštus ar net vertina negatyviai, nes nėra susidūrę su didelėmis aviacijos problemomis, nėra patekę į aviacines avarijas.

„Yra labai daug šalių, kur žmonės nukentėjo, – į lėktuvus buvo įnešti sprogmenys, lėktuvai buvo susprogdinti. [...] Dėl to įvesti bendri saugumo standartai, kurie svarbūs visiems. Nereikia galvoti, kad pas mus to negali būti. Pas mus keliauja daug žmonių, kurie atkeliauja iš kitų šalių. [...] Geriau nejuokauti ir laikytis skrydžio saugumo reikalavimų. Jie tikrai nėra pertekliniai, nors taip ir atrodo“, – tikina B. Merkys.

L. Saukaitis priduria, kad saugumo sistema Lietuvoje ir visoje ES organizuojama taip, jog saugumo sumetimais tikrinami net patys aviacijos saugumo darbuotojai. Pasak specialisto, tai daroma, kai tik darbuotojai patenka į vadinamąją sterilią zoną – patikrinama, ar jie nesineša draudžiamų daiktų.