Politikai, net ir nesusiję su viena ar kita verslo grupe, sako, jog ir jie tą žinojo, bet vėlgi tylėjo.

Nelabai guodžia, kad Lietuvoje jau kuris laikas valdoma pažymomis. Įtakos ribas tarsi mėgina pasidalyti, interesų grupių sukurtos žiniasklaidos bet ką sukompromituoti galinti informacija – iš vienos pusės, iš kitos – nutekinamos įvairiausios konkretiems pareigūnams ar politikams skirtos pažymos. Ir visame šitame katile verda politinės korupcijos viralas, pagardintas šantažo, manipuliacijų ir įvairių kompromatų prieskoniu.

Apie tokios padėties keliamas grėsmes valstybės saugumui ir jos demokratinėms vertybėms – pokalbis su buvusiu Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininku, dabar – Nacionalinės antikorupcijos asociacijos ekspertu, dr. Kęstučiu Zaborsku.

– Kaip jūs vertinate šitų pažymų paviešinimą, tokį viešumo pliūpsnį? Gerai čia ar nelabai?

– Tai gana sudėtingas klausimas, bet aš norėčiau pasakyti, kad jų paviešinimas tuo metu, kai mes esame ant EPBO įstojimo slenksčio, labai yra nelaiku. Todėl bet kokiems viešintojams ar kitiems veiksmus darantiems žmonėms visada reikia pagalvoti, o kaip visa valstybė atrodys, ar jos prestižas nenukentės? Tai šituo aspektu pažiūrėjus, aš vertinčiau tą pažymų paviešinimą gana neigiamai. Iš kitos pusės, žiūrint skaidrumo prasme, tai, be abejo, visuomenė turi žinoti tuos visus procesus, kurie vyksta už mūsų nugarų.

– O tai, kad, kaip dabar aiškėja, daugiau nei 10 metų ta situacija buvo stebima, matoma, bet niekas nesiėmė jokių veiksmų ją sustabdyti, galbūt žala galėjo būti mažesnė? Galbūt anksčiau reikėjo tą paskelbti? Kaip vertinate, kad niekas nieko nedarė?

Bet kokiems viešintojams ar kitiems veiksmus darantiems žmonėms visada reikia pagalvoti, o kaip visa valstybė atrodys, ar jos prestižas nenukentės?

– Aš manau, jūs teisi. Reikėjo anksčiau priimti sprendimus, matyt, neužteko politinės valios ir drąsos, nes tai lietė pakankamai aukštus asmenis, kurie tuo laiku „žydėjo“. Ir perspektyvų kilti aukščiau irgi turėjo dideles galimybes. Iš kitos pusės, galbūt ir tie visi įrodymai nėra paprasti. Juk korupcinių bylų ištyrimas yra nepaprastai sudėtingas.

– Jūs esate buvęs Europos Tarybos valstybių prieš korupciją GRECO ekspertas. Šita grupė vertina, kaip valstybės atitinka ET konvenciją prieš korupciją. Ar mes galime sulaukti pasekmių, kai paaiškėjo, kokie dalykai vyko valstybėje?

– Aš manau, kad dabar tokių pasekmių betarpiškai nebus, aš nežinau kada turi atvykti ta GRECO komisija, bet čia kiekvieną kartą, kada atvykdavo GRECO misija, mums pirštu badydavo į kelis dalykus. Vienas iš jų – kodėl iki šiol Lietuva neturi priėmusi tarnautojo elgesio kodekso, kuris yra nepaprastai svarbus dalykas.

Ir Seimas, ir vyriausybės institucijos daro viską, kad jo nebūtų. Nesuprantamas dalykas, tiesiog užsispyrėliškas elgesys šio svarbaus dokumento požiūriu. Vidaus reikalų ministerijos atstovas pasakė, kad nėra problemos valstybės tarnyboje, nereikia tokio kodekso. Tai tokiu atveju mes pirmiausia nusižengiame, kad nevykdome Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją, kurioje aiškiai parašyta, kad valstybės turi turėti elgesio kodeksą. Jeigu pasižiūrėsime kitų valstybių, tai JAV kodeksas, atėjus naujam prezidentui, išauga keliais puslapiais. Jis dabar turbūt beveik 100 puslapių. Tai yra dokumentas, kuris nustato standartus, kaip žmonės, dirbantys valstybės tarnyboje, turi elgtis.

Būdamas Kanadoje keletą mėnesių, kaip tik papuoliau tuo momentu, kai etikos komisaras pranešė visai tautai, kad Ministras Pirmininkas Justin Trudeau pažeidė federalinį elgesio kodeksą. O tas pažeidimas buvo toks, kad jis su valdišku, kaip mes vadiname, lėktuvu nuskrido pas savo pažįstamą verslininką į Karibų jūros regiono salą, ten praleido visą dieną, po to grįžo. Klausiau, kas toliau. Na, tai pirmiausia  sekė toks žingsnis, kad premjeras pripažino savo kaltę, atsiprašė visos tautos ir, be abejo, liko dirbti toliau, nes jis didelį populiarumą turi visuomenėje. Štai kokia politinė kultūra.

– Labai gerai, kad apie politikus pradėjome kalbėti. To paties Eligijaus Masiulio atvejis, kai žmogus tampa kandidatu į ministrus ar premjerus, tai specialiosios tarnybos kurį laiką tikrina jo biografiją ir žiūri, ar ten nėra kokių paslapčių ar prasižengimų. Kaip jis gavo pažymą, kaip jis galėjo užimti tas pareigas? Kodėl specialiosios tarnybos to neįvertino?

– Aš norėčiau pasakyti, kad tas patikrinimas pas mus yra truputėlį paviršutiniškas. Surenkama oficiali informacija, kuri yra duomenų bazėse, na, sakykime, saugumo struktūrose, teisėtvarkos, teisėsaugos ir t.t. Bet apie žmogų, jei kalbėti apie jo veiklą, yra daug daugiau. Pavyzdžiui, jeigu imsime JAV, skiriant FTB agentą, pirmiausia, jų agentas apvažiuoja, kur kandidatas gimė, kur augo, kur mokėsi. Ar jis žmonos nemuša, ar jis negirtuokliauja, ar neužsiiminėja kokiais negerais dalykais? Tik po to rašoma apibendrinta pažyma apie tą asmenį.

– Tai jūs spėtumėte, kad jis į tas pareigas pateko dėl to paviršutiniško tyrimo?

– Iš principo, matyt, buvo ir tas faktas.

– „MG Baltic“ istorija yra apie verslo sukurtą partiją, o dabar situacija, kai „Agrokoncerno“ vadovas yra partijos lyderis, ir ta partija yra labai arti siejama su tuo pačiu „Agrokoncernu“, tai yra su verslu. Ar tai yra tokia pat grėsminga situacija valstybei, ar tai yra vis dėlto skirtingi dalykai, nei „MG Baltic“?

– Gerai nežinau tos situacijos, bet, jeigu iš principo nagrinėjant, tai yra neigiamas dalykas. Turėti tokį didelį savo verslą ir dirbti tokiose pareigose, paprastai, išmanevruoti yra labai sudėtinga. Čia visą laiką tas žmogus vaikšto ant interesų konflikto ašmenų, ir į vieną, ir į kitą pusę gali paslysti dėl įvairiausių priežasčių.  Todėl šitokiu atveju turėtų būti vienintelis kelias – atsisakyti to turto.

– Ačiū jums.