Be to, kaip teigia valstybės kontrolės atlikto audito išvados, ketvirtadalyje jų nevyko civilinės saugos mokymai, darbuotojams nesuteiktos net minimalios žinios, ką daryti ir kaip elgtis pavojaus atveju, į pasirengimą ekstremalioms situacijoms žiūrima formaliai, dalis institucijų net nėra parengusios tokių situacijų valdymo planų, nors tai turėjo būti padaryta dar prieš penkerius metus. 

Negana to, atsargos, tokios kaip maistas, vaistai, yra minimalios. Pasak vidaus reikalų ministro, tam dažniausiai neskiriama tiek lėšų, kiek reikia, todėl viso labo tepalaikomas minimalus rezervas. Na, o ir pats ministras, kuris yra Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas, mūsų laidai prisipažino, kad neišklausė civilinės saugos mokymo programos kurso.

Tad Lietuva snaudžia, o gyventojai net nežino, ką jiems reikėtų daryti įvykus nelaimei.

„Na, jei tu kasdien bėgioji, tai ar nubėgsi maratoną, turbūt nelabai? Ekstremalios situacijos likvidavimas greičiausiai užtruktų ir dėl to būtų neišvengta didelės žalos, o gal net ir žmonių aukų“, – laidai „Savaitė“ sakė Valstybės kontrolės auditorius Gediminas Sungaila.

Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas teigė, kad jam dažnai susidaro įspūdis, jog daugelis mano Lietuva esant oaze, kurią aplenks grėsmės, pavojai, incidentai, todėl į visus tuos raginimus turėti planus, daryti pratybas, ruoštis ekstremalioms situacijoms, švelniai tariant žiūrima pro pirštus.

Be to, net 90 proc. vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos su pirmininku priešakyje narių, kuriems pavesta priimti sprendimus ekstremaliosioms situacijoms valdyti, neišklausė civilinės saugos mokymo programos kurso.

„Tenka pripažinti ir tikrai neslėpsiu, kad pats nesu tų kursų išklausęs ir tikrai 90 proc. [kursų neišklausiusių žmonių – past.] nėra gerai, tad bandysime tą situaciją keisti“, – aiškino vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas Tomas Žilinskas.

Valstybės kontrolės auditoriaus G. Sungailos įsitikinimu, trūkumai yra sisteminiai, mat jeigu kelis metus iš eilės nedaroma, tai kas privalu daryti, tai jau nėra atsitiktinumas, tai jau yra sistema.

Tačiau vidaus reikalų ministras nesutinka su Valstybės kontrolės kritika: trūkumų yra, tačiau institucijos pasiruošusios, o valstybė sugeba suvaldyti ekstremalias situacijas. Tiesa, jis, atsižvelgdamas į audito išvadas, įpareigojo iki spalio institucijas pašalinti įvardytus trūkumus, o jei tai nebus padaryta, žadamos piniginės baudos. Pasak vidaus reikalų ministro, gyventojų evakavimo mechanizmas aiškus, todėl nei problemų, nei chaoso neturėtų kilti.

„Gyventojų evakavimo tvarka praėjusiais metais buvo atnaujinta, patikslinta, yra aiškiai sudėliota, kas ir kada priima sprendimus, kaip organizuojamas gyventojų evakavimas šalyje. Pavyzdžiui, jei savivaldybės teritorijoje tas įvyksta arba iš savivaldybės į savivaldybę yra atsakingi administracijos direktoriai, jei iš apskrities į apskritį arba gyventojų evakavimas į užsienį, tai tada atsakingas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas“, – teigė T. Žilinskas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko nuomonė kitokia. Esą žmonės atsakingi už saugą turi daug kitų funkcijų ir dažniausiai jiems šios pareigos tik trečiaeilės.

A. Paulausko manymu, kai šalia Lietuvos sienos statoma Baltarusijos atominė elektrinė, kurios saugumu jau dabar abejojama, kai Europoje daugėja teroristinių išpuolių, o Europos Sąjunga nesuvaldo pabėgėlių srautų, neleistina taip atsipalaidavus gyventi. Pirmininkas neabejoja, jei rytoj Lietuvoje kiltų epidemija, užkluptų gamtos stichija – gaisrai, liūtys – ar įvyktų teroristinis išpuolis, Lietuva nesusitvarkytų.

„Nesinori gąsdinti žmonių, bet, aš manau, būtų visiškas chaosas, nes neveikia sistema, planų nėra, pratybų nėra, saugyklų nėra, perspėjimo sirenų yra ne visur, žmonės, na, tiesiog nepraktikuoja, nebando, neatlieka pratybų, o kaip galima be pratybų gerai reaguoti ir tinkamai apsaugoti žmones?“ – retoriškai klausė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Dar viena problema, kurią auditoriai mato, tai – perspėjimo sirenos. Teigiama, kad šia sistema galima įspėti tik kiek daugiau nei pusę Lietuvos gyventojų, o, pavyzdžiui, Vilniuje garsinis pavojus nepasiektų nė 8 proc. gyventojų. Tik dalis žmonių gautų ir perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus. Vidaus reikalų ministras sutinka, kad ši sistema turi trūkumų, tačiau esą už sirenų įrengimą atsakingos savivaldybės, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pradės projektą, pagal kurį bus pereinama į ketvirtosios kartos tinklą ir jau kitais metais perspėjimo pranešimai pasieks didžiąją dalį gyventojų, tiesa, ne šimtą procentų.

Jau metų pabaigoje taip pat turėtų įsikurti valstybės ekstremalių situacijų operacijų centras. Į jį ir suplauks duomenys iš kitų operacijų centrų. Čia esantys žmonės kilus grėsmei planuos tolimesnius veiksmus. Po žeme įsikūrusi slėptuvė yra apsaugota ir nuo radiacijos, ir nuo cheminio pavojaus.

O štai, pavyzdžiui, atsarginė slėptuvė, kaip skelbia išvados, neatitinka net įrenginio reikalavimų – įranga pasenusi, reikia keisti filtrus, atlikti kitus darbus. Tačiau tokių slėptuvių šalyje vienetai ir jos dažniausiai skirtos apsaugoti valstybėms pareigūnams, atsakingiems už valstybės valdymą, kariuomenės atstovams. Tiesa, daugiau kaip du trečdaliai už reagavimą ekstremaliu atveju atsakingų valstybės institucijų slėptuvių neturi. Gyventojams taip pat tektų glaustis mokyklose, darželiuose, nes per 26-erius metus slėptuvėms įrengti, tvarkyti neskirta nė cento. Todėl dalis sunyko, dalis – neįrengta, dalis – išparduotos. Taip atsitiko todėl, kad, pasak pareigūnų, nėra ir tikslo visus gyventojus paslėpti.

„Jie turi būti laikinai apsaugoti kolektyvinės apsaugos statiniuose. Tokių statinių mes jau turime 1820 Lietuvoje, tai mes galėtumėme priglausti laikinai 41 proc. visų Lietuvos gyventojų. Kodėl laikinai? Kadangi tikslas yra, matyt, juos evakuoti į saugias zonas, neslėpti, bet evakuoti į saugias zonas“, – aiškino T. Žilinskas.

A. Paulauskas įsitikinęs, kad po tokių valstybės kontrolės išvadų, vyriausybė turi rimtai peržiūrėti visą sistemą ir ją ne kosmetiškai remontuoti, bet keisti strategiškai ir radikaliai. Nes žmonės nežino, kaip elgtis, todėl reikia literatūros, mokymų, informavimo: „Vyriausybė, premjeras yra krizių komiteto pirmininkas turėtų aiškiai pasiųsti signalą, kad tai rimtas darbas, kad atsakingi žmonės turi turėti ne kokį penktadalį savo etato civilinei saugai, bet galbūt, visą etatą.“

Taip pat, anot A. Paulausko, būtinas ir krizių valdymo įstatymas, kurio projektas derinamas jau keletą metų, tačiau niekaip nepriimamas, būtinas ir krizių valdymo centras, kurį turi daugelis pasaulio valstybių.