„At­spa­rūs ir stip­rūs bū­si­me tiek, kiek tu­rė­si­me va­lios priešin­tis, įgū­džių ir vie­tą gy­ny­bos pla­nuo­se. Kuo daugiau žmo­nių vi­suo­me­nė­je ži­nos, ką da­ry­ti ka­ro pa­dė­ties, kri­zės atveju, tuo būsime stipresni“, – sakė L. Kasčiūnas, šią savaitę pristatydamas projektą Seime.

Po pateikimo už jį balsavo 105 Seimo nariai, susilaikė devyni parlamentarai. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Valstybės tarnybos įstatymo pataisa numato, kad mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo mobilizacijos ir karo metu mokymo programų anksčiau neišklausę tarnautojai tai padaryti privalėtų per metus nuo priėmimo į valstybės tarnybą.

Konservatorius L. Kasčiūnas siūlo, kad tokia nuostata įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

„Valstietis“ Stasys Tumėnas NSGK vadovo klausė, ar valstybė turi tiek specialistų, kad visi valstybės tarnautojai galėtų išklausyti pilietinį pasipriešinimo kursą, kiek tam reikėtų lėšų.

L. Kasčiūnas teigė, kad projektui prašys Vyriausybės iš­va­dos, nes jo įgyvendinimui reikės finansų, bet sakė nemanantis, kad tai būtų gynybos biudžetui nepakeliami pinigai.

„Čia nė­ra koks nors di­de­lis, pra­ban­gus pir­ki­nys, efek­ty­vios, sa­ky­ki­me taip, ginkluo­tės sis­te­ma, ku­ri tu­ri di­džiu­les kai­nas. Ne apie tai kal­ba­me, kal­ba­me tie­siog apie investiciją į protus, investiciją į žmones. Ma­nau, kad čia yra iš es­mės ke­lių mi­li­jo­nų klau­si­mas, ne dau­giau“, – sakė NSGK vadovas.

Pataisos aiškinamajame rašte nurodoma, kad Krašto apsaugos ministerija mokymus apie pasirengimą mobilizacijai, priimančios šalies paramos teikimą, pilietinį pasipriešinimą organizuoja nuo 2006 metų, tačiau jie privalomi tik į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įtrauktiems asmenims.