Endriejave - atlaidai ir miestelio sukakties iškilmės

Šeštadienį ir sekmadienį Endriejave vyko šventiniai renginiai, skirti gyvenvietės įkūrimo 225-osioms metinėms paminėti.

Gatvėse - jurginai

Savaitgalį miestelio gatvės buvo iššluotos, išpuoštos jurginų žiedais ir išdabintos ąžuolų vainikais.

O svečių pribuvo iš visos Lietuvos - žilagalvių ir jaunų, mokslui, kultūrai nusipelniusių ir šiaip gimtą kraštą branginančių, jam dirbusių. Visi pirmiausiai skubėjo nusimazgoti kelio dulkes gimtajame Kapstato ežere. Ežero vardas, kaip ir jo apylinkės, - kelis kartus senesni už miestelį. Paežerėje visą šeštadienį vyko miestelio bendruomenės šventė.

Miestelio senojoje salėje - nostalgiškoje gryno medžio aplinkoje - atidaryta nuotraukų, knygų, dailės paroda „Istorijos puslapius vartant“. Čia kiekviename daikte, tekste, nuotraukoje tarsi švyturys nuolat iškyla Endriejavo mokykla.

Švęsti šaukė kviesliai

Vakar vos saulei patekėjus, miestelyje organizuotas senovinis kaimo turgelis. Girdėjome iš tolo šaukiant: „Janel, a to nie vėina sūrė ta taa nebtori?!“ Tai priekaištas kaimiškų sūrių „vyriausiajai specialistei“ Janinai Stankienei, kurios prekes kaip mat išgraibstė.

Marijona Matukienė šviežiu medumi masino. Stasys ir Genutė Jonikai medžio dirbiniais visą turgų puošė.

Pasikinkęs kumelaitę Kaštanę, Stonaičių kaimo ūkininkas Povilas Vainius atvažiavo muzikantų, šventės kvieslių po miestelį vežioti. Šie ir triūbijo, ir šūkavo, kol miestelio aikštėje ant pakylos stojo seniūnė Laimutė Šunokienė iš pradėjo iškilmes.

Pirmiesiems tautinės atminimo juostos buvo užrištos ilgamečiam mokyklos direktoriui Antanui Žemguliui ir poetiškam tautodailininkui Antanui Ruškiui - šiems patikėta garbė uždegti šventės aukurą.

Prisimintas kone kiekvienas miesteliui ar tautai nusipelnęs endriejaviškis, paminėtasis pagerbtas ir tautine juosta.

Vidurdienį prasidėjo mišios ir Švč. Mergelės Marijos vardo dienos atlaidai. Vėliau vyko kraštiečių sueiga. Vakare koncertavo ansamblis „Jonis“, vidurnaktį nušvito ir šventės uždarymo fejerverkai.

Vadino Marijanavu

Endriejavo vardas kilęs nuo bažnyčios fundatoriaus Andrejaus Radzevičiaus vardo. 1780 metais jis pradėjo statyti bažnyčią, kurios patronu parapijiečiai pasirinko šventąjį Andrejų. Nuo šios datos laikoma ir miestelio pradžia. Iki tol čia stovėjo tik Marijos vardo koplyčia, ir vietovė buvo vadinama Marijanavu. Istoriniuose šaltiniuose daug seniau minima Kapstato seniūnija. Dabar likęs tik tokio vardo ežeras.

Endriejavo vystymuisi nemenką įtaką ir paspirtį davė kunigaikščiai Oginskiai, plačiai po Europą garsinę savo būstinę Rietavą ir jo apylinkes.

Per Antrąjį pasaulinį karą Endriejavo bažnyčia, klebonija ir didesnė miestelio dalis sudegė, mokykla buvo susprogdinta. Darbštūs krašto žmonės atstatė viską.