Energetikos ministras Arvydas Sekmokas tikisi, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pasirašys prieš savaitę Seimo priimtą įstatymų paketą dėl prieštaringai vertinamos energetikos bendrovės „Leo LT“ ateities. Tai, pasak ministro, atvertų galimybę valstybei inicijuoti šios bendrovės likvidavimo procesą.

Jeigu Prezidentė vis dėlto vetuotų visus arba dalį priimtų įstatymų, tuomet, anot A.Sekmoko, būtų nagrinėjami valstybės vadovės pateikti argumentai ir „toliau ieškoma kelių, kaip demonopolizuoti energetikos sistemą“.

Nuomonės nekeičia

Ketvirtadienį energetikos ministras pusvalandį kalbėjosi su D.Grybauskaite apie parlamentarų patvirtintus 4 įstatymų pakeitimus, kurie suteikia valstybei papildomas teises spręsti „Leo LT“ valdymo, reorganizavimo ar likvidavimo klausimus. „Galiu konstatuoti tik tiek, kad Prezidentės nuostata nesikeičia - tas darinys neturėjo atsirasti, o dabar jis turi būti likviduotas. Kaip tai padaryti, diskusijų klausimas“, - sakė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Jis pakartojo, kad ketvirtadienį popiet rengiamoje spaudos konferencijoje D.Grybauskaitė praneš, ar pasirašo Seimo priimtus įstatymus dėl „Leo LT“ ateities.

„Atvykau čia su nuostata, kad įstatymai turėtų būti pasirašyti. Jeigu taip ir atsitiks, tai atveria kelią rugsėjo 4 dieną rengiamame visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime iškelti klausimą dėl bendrovės reorganizavimo ar likvidavimo“, - sakė A.Sekmokas.

Tačiau Prezidentė gali vetuoti visus 4 arba bent dalį priimtų įstatymų. Tuomet, pasak energetikos ministro, bus išnagrinėti D.Grybauskaitės pateikti argumentai, kodėl ji taip pasielgė, ir ieškoma kelių kitaip išspręsti „Leo LT“ ateities klausimą.

Dvi svarbiausios nuostatos

„Mes bet kuriuo atveju turėtume įgyvendinti vadinamojo trečiojo Europos Sąjungos paketo reikalavimus, kurio „Leo LT“ dabartinė struktūra neatitinka“, - sakė jis.

A.Sekmokas pabrėžė, kad iš visų priimtųjų įstatymų nuostatų svarbiausios yra dvi. Tai pataisytame Civiliniame kodekse ir Strateginių įmonių įstatyme įtvirtinta nuostata, kad valstybė turi teisę priimti esminius sprendimus dėl nacionaliniam saugumui svarbių bendrovių valdymo, netgi jeigu turi tik pusę akcijų jose, o ne du trečdalius, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme. Kita svarbi nuostata, anot ministro, yra pakoreguotame Atominės elektrinės įstatyme, nurodanti, kad akcininkai turi teisę likviduoti nacionaliniu investuotoju vadinamą „Leo LT“.

Energetikos ministras tvirtino norintis bendrovės likvidavimo klausimus išspręsti per derybas su privačiu akcininku - prekybos tinklo „Maxima“ savininkams priklausančia „NDX energija“. Pastaroji irgi tvirtino pasirengusi tokioms deryboms, bet pabrėžė, kad sutiks tik su „teisingai išspręstu“ „Leo LT“ likvidavimu ar reorganizavimu.

Šiuo metu valstybė turi 61,7 proc. „Leo LT“ akcijų, „NDX energija“ - blokuojantį 38,3 proc. akcijų paketą.

A.Sekmokas apgailestavo, kad „NDX energija“ esą kaitalioja savo poziciją dėl „Leo LT“ ateities.

Teisininkai įžvelgė spragų

Seimo priimtais įstatymais Vyriausybė be kita ko įpareigojama siekti, kad valstybės dalis bendrovėje padidėtų iki ne mažiau kaip dviejų trečdalių akcijų. Tam gali būti įvykdytas naujas valstybės įnešto turto įvertinimas, įtraukiant į jį ir Kruonio bei Kauno elektrines. Tačiau norint vykdyti turto pervertinimą, reikalingas bendrovės akcininkų susirinkimo, taigi, ir privataus akcininko, sutikimas.

„NDX energijos“ atstovai buvo skeptiškai įvertinę būtinybę iš naujo įvertinti į „Leo LT“ įneštą turtą.

Seimo teisininkai įžvelgė nemažai spragų parlamentarų priimtuose įstatymuose, be kita ko nurodydami, kad jie gali suteikti galimybę „NDX energijai“ kreiptis į tarptautinį arbitražą ir iš valstybės prisiteisti milijardines kompensacijas.